QUOTE(meja82meja @ 2015 08 15, 00:03)
Zilt pradejau 19 metu,po isprievartavimo,tada ir svoris staigiai pradejo augt,bet apie skydliauke suzinojau tik pries3 metus.ir mama ir tevas ja turi,tik pas mus ji skirtinga.Nidulia,nezinau kokia tiksli reiksme,karts nuo karto didint vaistus tenka.pavasari savavaliskai pasididinau doze,nes vos iki mokyklos vaika nuvesdavau ir gryzdavau tokia pavargus kaip po begimo...plius smaugimai ir salta visad budavo.
Tai va, ir tu patvirtini prielaidą, kad nervai tam turi didesnę įtaką. Ir mano tėtis patvirtino - kai sužinojo dėl vėžio diagnozės, stadijos, gan staiga smarkiai pablogėjo sveikata, tada gan staiga ir smarkokai žilstelėjo. Žinoma, žmogui buvo per 60, ir taip turėjo tų žilų plaukų. Bet klausimas, ar jis 60ties buvo žilesnis, iki, matyt, tų žinių, ar aš dabartinių metų.
Beje, jis pergyvenęs tremtį, šešerių savo akimis matęs savo tėvo mirtį Sibire, ta pati okupacija gyvenime kišo pagalius į ratus veiklose, ką norėjo veikti, tai yra, gyvenime patyrę nepalyginamai daugiau sunkumų, nei aš, net iki tokių metų, kaip aš dabar. Tai čia kiek žinau. O kiek dar nežinau, turbūt, nesėkmių ir pergyvenimų...
Mama mano tai žyla taip palaipsniui, turbūt, būdingai jos amžiui. Tai apie savo genetiką žilimo klausimu net nežinau, turbūt, nereikėtų traktuot, kad paveldėjau.
Vidurinioji sesė vyresnė 9m už mane, ne per seniai gyrės, kad ne žila.

Ir va. Ana tokia ne nervininkų veislės akivaizdžiai. Net nepamenu, kad išvis kada būčiau mačiusi ją liūdną, ar nelaimingą, nors irgi, išgyvenus ir didelius finansinius sunkumus, jau turėdama vaiką, ir skyrybas, ir kažkokį seną burbantį diedą `turi`jau n metų, niekas jai netrukdo.

Sakė dėl jos reikia tik džiaugtis.
Dar kita sesė, vyriausioji, įtariu žilstelėjus (nors nemanau, kad labai, niekad nesu mačius, nes dažos pavyzdingai).

Ta tai biškį nervininkė. Kartais sako, kad savo dvidešimtmečius vaikus atgal susikiš, kad jos čia nenervuotų.

Irgi iš didžiausių sunkumų ką žinau, tai 24verių, jau būdma su dviem mažais vaikais, išgyveno vyro išdavystę, skyrybas. Bet šiaip psichė lyg nėra.
Aš ir taip, dažausi nuo ~16, su gal kokių metų pertrauka baigiant univerą. Dabar, aišku, būnu, kad želiuojuos, jei jau nepajėgiu mėnesiais šaknų nusidažyt. O koks artimesnis žmogus dar ir pasako antikomplimetą tuo klausimu.