QUOTE(Puma45 @ 2015 12 11, 19:05)
Aš viena karta taip dariau tai endo... man pasake kad pirma riekia išgerti o po to daryt tyrimus,atseit turi matyti kiek organizme pilnai yra tyroksino.
QUOTE(Adsmailad @ 2015 12 11, 19:11)
tiroxinas tik po tyrimu. kitaip neparodo tikros situacijos.

man visaip teko, ir isgerus tr darytis ir negerus...... o endokr tai sake kad gerti, o kita sake kad nesvarbu
beje man dabar padidinta doze, visa savaite geriu 100 o savaitgaliais 150
siaip viskas gerai, tik gal sirdis labiau musa, pulsas dazniau sukyla
Papildyta:
Tiroksinas 2007 metais JAV tapo vienu iš 5 perkamiausių gydytojų išrašytų vaistų.
Taigi nuolat ir ilgai L tiroksiną vartojančių asmenų pasaulyje yra daug. Nenuostabu, kad paskelbta nemažai darbų, kuriuose aptariamos tokio gydymo komplikacijos ir būdai, kaip jų išvengti.
Pirmiausia svarbu suprasti, kuriuo tikslu skiriama L tiroksino, pakeičiamajam gydymui ar TTH slopinti.
Pakeičiamasis gydymas skydliaukės hormonais
Jis skiriama daugeliu atveju, kai stokojama skydliaukės hormonų dėl anksčiau išvardytų priežasčių. Kontroliuojant tiroksino dozes, TTH palaikomas arti apatinės ir viršutinės normos ribos. Tai daugeliu atvejų galima pasiekti gydant 1,61,8 µg tiroksino doze kilogramui kūno masės per dieną. Jei tokios dozės nepakanka, prieš ją didinant reikėtų paieškoti priežasties, kodėl dozė neveiksminga. Dažniausios priežastys pseudomalabsorbcija ir malabsorbcija.
Dėl pseudomalabsorbcija dažniausiai kaltas pacientas ir valgymo įpročiai: tirokainas vartojamas po valgio ar išgeriamas nevalgius, bet valgoma anksčiau nei po pusvalandžio nuo išgėrimo. Pacientas vartoja daug skaidulų turinčio maisto, sojos patiekalų, kavos, kas irgi blogina tiroksino pasisavinimą. Tiroksino dozę reikia didinti, didėjant KMI, nėštumo metu. Tiroksino nevalia vartoti drauge su protonų siurblio inhibitoriais, aliumunio oksidu, kalcio karbonatu, geležies sulfatu, estrogenais. Pakeitus vaistinio preparato gamintoją, 1015 procentų kinta ir bioakvivalentiškumas.
Malabsorbciją sukelia skrandžio ir žarnyno ligos. Atrofinis gastritas ir celiakija, kaip ir lėtinis tiroiditas, priskiriami autoimuninių ligų grupei. Dėl mažo skrandžio rūgštingumo pablogėja tiroksino pasisavinimas. Taigi kartais verta paieškoti šių sutrikimų. Helicobacter pyliori taip pat blogina tiroksino pasisavinimą, ir reikia didesnių dozių. Panašią situaciją lemia ir lamblijos ar kiti parazitai, lėtinės žarnyno ligos. Didesnių tiroksino dozių reikia sergant imunoendokrinopatija, kai dėl autoagresijos nukenčia ir kitos endokrininės liaukos.
Laikas perplėšti ir laikas susiūti.