Niu aš pasidalinsiu info, kurią turiu apie loversų šėšėlinę pusią - velnią
Ši korta pasirodant isantykių tema, kuomet žmogus kalba apie meilę, bet ryšys neharmoningas, kankina abu partnerius ir paremtas iš tiesų ne altruistiška, besąlygine, kilnia meile, o egoizmu ir noru turėti. Tai manijos ir priklausomybės ženklas.
Tokia meilė ar troškimas kai nenorime net apsvarstyti kitokių alternatyvų ir jaučiame didžiulę kančią negalėdami turėti, netgi užvaldyti, savo troškimų objekto, atima bet kokią laisvę, įkalina ir paverčia mus vergais. Velnio korta simbolizuoja situacijas kuomet beviltiškai trokštame išlaikyti šalia savęs mylimą žmogų ir galime dėl to griebtis bet kokių priemonių, kai nedrįstame nutraukti nelaimingų santykių vien dėl materialinės priklausomybės, arba išeiti iš nekenčiamo darbo vien dėl baimės prarasti finansinį stabilumą, arba svarbiausiu dalyku laikome savo laikiną ir senstantį fizinį kūną, kūno grožį bei stengiamės visais būdais pratęsti jaunystę. Velnio kortoje žmonės grandinėmis prirakinti prie demono altoriaus. Grandinės ant kaklo yra gan laisvos ir norint galima būtų jas nusiimti. Tai ženklas, jog iš tiesų ne demonas mus kalina, ne tas žmogus, situacija ar objektas, prie kurių esame prisirišę, o mes patys atsisakydami tai paleisti.
Kame yra šios kortos ir paminėtų situacijų tikrasis blogis? Argi labai stipriai mylėti, norėti ir prisirišti yra iš tiesų taip blogai? Ant Velnio kortos yra pavaizduota apversta penkiakampė žvaigždė, kurioje ir slypi atsakymas. Penki žvaigždės kampai simbolizuoja žmogų galvą ir rankas bei kojas, o taip pat keturis materijos elementus Ugnį, Vandenį, Orą ir Žemę bei penktą elementą dvasią. Galva, t.y. sąmonė, turi būti aukščiau kūno ir instinktų, kaip ir dvasia turi būtų aukščiau materijos. Mes esame ne fiziniai kūnai turintys sielas, o sielos turinčios laikinus fizinius kūnus, kuriuos siela per savo evoliuciją keičia daugybę kartų. Todėl amžinai sielai per stiprus prisirišimas prie laikinų žemiškų ir materialių dalykų, susitapatinimas su jais yra kelias į savo dieviškos prigimties užmiršimą ir degradaciją. Apversta žvaigždė simbolizuoja žemiškų prisirišimų iškėlimą aukščiau už Dievą ir mūsų dieviškumą, aukščiau už vienybę, už sielos poreikius ir tobulėjimą.
Teisingai sustatytos vertybės mus išlaisvina nuo kančios, o klaidingai įkalina ir kelia kančią. Kuo didesnis prisirišimas, tuo didesnė kančia, nes niekas materialus nėra amžinas, mes nieko negalime išlaikyti pakankamai ilgai. Nieko nepajėgsime išsaugoti nepakitusio net per šį gyvenimą, o jau į kitą gyvenimą išsinešti galime tik gyvenimo patirčių įtaką mūsų sielai išsiugdytas charakterio savybes, dorybes ar ydas. Pirmoje vietoje turi būti sielos poreikiai ir tikslai, o ne kūno troškimai.
Kortos paveikslėlyje žmonės yra atsukę nugaras juos įkalinusiam demonui ir net nerodo noro nusiimti laisvai ant jų kaklų kabančių grandinių. Nelaisvėje mes liekame tik tol, kol atsisakome pripažinti savyje esančią problemą, kol patys nenusprendžiame išsivaduoti.
Ožiaragis, valdo saturnas, jei kam te aktualu
