klopedija, ačiū už naują temą
QUOTE(klopedija @ 2015 07 28, 10:24)
Manyčiau, tylos poreikis ateina palaipsniui. Kažkuriame gyvenimo etape stengiamės kuo daugiau kalbėti, kitų neklausydami, vėliau pakalbam ir pasiklausom, o paskui liežuvio "kaulas" sustabarėja. Arba ne
.
Mėgstu būti viena tyloje. "Televizoriaus kaip fono" niekada nesupratau ir nesuprasiu, man tai bereikalingas triukšmas. "Muzika kaip fonas" - visai kas kita.
Man dažnai pasitaiko kraštutinumai, nuo plepėjimo/pliurpimo iki mėgavimosi tyla. Tik tos tylos mano gyvenime dabar mažai, tai labai vertinu tokias akimirkas. Dėl to ir naktinėju, kaip dabar - gera, vaikučiai miega, namie tylu ramu.
Pagalvojau, kad net ir mano darbe kraštutinumai - arba daug kalbu (paskaitos, pokalbiai su studentais ir kolegomis), arba dirbu tyloje (ruošiuosi paskaitoms, skaitau, rašau).
QUOTE(Aimma @ 2015 07 28, 21:10)
Aš kartais idėjų semiuosi iš metinių ataskaitų, kurios mūsų svetainėje.
Tą patį norėjau pasiūlyti
Tik 2014 metų ataskaitų niekaip nesukeliu kol kas
Pastaruoju metu visai nelieka laiko savo literatūriniams pomėgiams... Užsiregistravau į vieną virtualų kursą apie Gabriel Garcia Marquez (
FutureLearn platformoje, "
Reading Macondo: the Works of Gabriel Garcia Marquez", teoriškai anglų kalba, bet praktiškai video ispaniški su subtitrais). Normaliai jo studijuoti neturėsiu laiko, bet bent jau retkarčiais "įšoksiu" trumpų video paskaitų peržiūrėti ar diskusijų paskaitinėti.
