QUOTE(Ledute @ 2007 03 09, 15:14)
manau lengviausia butu papasakot istorija. susipazhinom priesh 2metus. ash neieshkojau rimtu santykiu, jis irgi, tad laika leidom nuostabiai. kiekviena diena kartu, pietus, vakarienes, praleistos audringos naktys. na kaip knygose beveik. buvau ne tai kad lepinama, bet gerbiama kaip moteris. na vienu zhodzhiu, jis isimylejo. pradejo sakyt kaip myli ir t.t., o ash tylejau, i jo "as tave myliu" atsakydavau "aha, girdzhiu"...po triju menesiu, pati iki ausu i ji isimylejau. na, taip viskas toliau ir rutuliojosi. jis leisdavo visa laika pas mane, nes netoli jo darbo gyvenau tad labai patogu budavo jam, o ir ash nesiskundzhiau...ryte prabust ir matyt veida zhmogaus kuri myli yra manau tiesiog nuostabu....viskas vyko super, kol gryzhus ish lietuvos nenuejau pas daktara, nes tikrai labai blogai jauchiausi. jis sako padaryk neshtumo testa....padariau ir pasirodo teigiamas. esu neshchia...kadangi geriau kontraceptines, tad man buvo shokas, bet dvejoniu nebuvo del vaikelio...nesu ish tu kurios galetu nutraukt neshtuma...tad beliko pasakyti jam...o pasakius susilaukiau tik to "ka dabar darysim, as nepasiruoshes tam..." vat tokie buvo jo zhodzhiai. paaishkinau jam, kad ne nuo jo priklauso ka darysim, nes ne jis vaikeli neshios 9 menesius, ne jis mastys ka valgyt ir ko ne, galu gale, ne jis gimdys ir ne jam reikes apie mazhyli shokinet...vaikui reikia mamos pirma, o tevas - ne tas kuris padaro, o tas kuris rupinasi...kuo toliaulaikas slinko, tuo labiau jis apsiprato su ta mintim, kad bus vaikelis, pradejo planuot kaip chia viskas bus grazhu, koks jis bus ir t.t., vaikuchiui gimus, pokalbis pakrypo ta puse, kad gal registruot turechiau pati....o beto pastovios replikos ir abejones kad vaikas gal jo, gal ne jo...ir uzhuominos apie dnr...pirma kart gyvenime vyrui atidaviau viska ka turejau, pirma kart taip beprotishkai mylejau ir dabar jauchiuosi kaip kokia 15-mete, apgauta, kvaila ir t.t. ...
beje, nepasakiau dar vienos detales....jis vedes...tachiau jo santuoka nelabai vykus, priezhaschiu milijonas...moteris nepanashi i moteri, bet turi bendra turta kuris tempia visu skyrybu procesa. beto ji teisininke, tad jei skirsis, tai gali likt basas. na zdz....man tas nesvarbu, man svarbiau butu jei jis vaikeli pripazhintu....jei nenori, tai neversiu ir manau jokiu testu savo vaikui nedarysiu kad tevyste galechiau irodyt...neuzhteko 24 valandu 7 dienu per savaite praleistu su juo visus 9 menesius kad suprastu ish kur vaikai atsiranda, tad testais nieko nepakeis...
Sveika,
Na, mieloji, pirmiausia noriu pasakyti, kad visa tavo erzeline ir jautrumas yra siuo metu trigubas ar net keturgubas, nes vos pries savaite tapai mamyte. Siuo metu, manyciau, reiktu visas mintis sukoncentruoti ties vaikeliu ir motiniskais rupesciais. Suprantu, kad situacija atrodo mazu maziausiai beviltiska. Bet patikek, ji tokia atrodo tik dabar. Kuomet vaikelis paaugs, kai tu sustipresi, galvoje ims suktis sviesesnes mintys. Kai svetimame kraste gime mano kudikelis, tokia pat savijauta lydejo ir mane. Bet kai sunus jau tapo vyru drutu treju su puse pilieciu, mano galvoje sukasi apie 80 proc pozityviu minciu. O tavo mylimajam siulyciau pasidaryti sazines ir jausmu testa, jei jau taip primygtinai tau persa atlikti DNR testa. Skaudu, kai jis visa ka suveda i milijonus, turto ir namo dalybas su savo karjeriste zmona. Kai vaikutis paaugs, galbut jam jau per velu bus rasti kelia i mazylio sirdi.
Beje, Ledute, o kur planuoji savo ateiti su maziuku- UK ar LT?
Papildyta:
QUOTE(gretux @ 2007 03 12, 00:14)
Ir as dar ikisiu savo liezuvi

siais laikais pana su vaiku daugiau privalumas nei trukumas

is patirties sakau
Sveika Gretux,
Na tai mielai paskaitytume mintis apie tavo patirti sioje srityje

Lieku didziai dekinga
Siek neįmanomo, kad pasiektum maksimumą.