Vyras- mamyčiukas

Tą patį ir rašau - nebus šeimininkė ir neturės "balso teisės", kol sėdės vienuose namuose, net ir su atskirom virtuvėm.

Aš nemanau, kad norėti daugiau svorio mano nuomonei nei anytos yra šiaušimasis.
Pagalvokite iš savo kaip žmonos, o ne kaip mamos pusės
Papildyta:



Aš nemanau, kad norėti daugiau svorio mano nuomonei nei anytos yra šiaušimasis.
Pagalvokite iš savo kaip žmonos, o ne kaip mamos pusės
Ir kada gi ateis tas laikas, kada jau būsiu svarbesnė, nes rašote kol kas? Dėl to ir užvedžiau šią temą, kad gaučiau patarimų kaip elgtis. ar būt kantriai, aš nelaukti ir nesitikėt kad viskas pasikeis.
Man įdomu, ar kažkam taip buvo.
ir visiškai nereikėtų manęs smerkti ar įsivaizduoti kaip konkurencingos ir aikštingos.
Na sutariame mes su anyta gerai, ir nenoriu aš būti visiškas bosas namuose. Puikiai suprantu, kad namai ne mano, bet juk kalba eina ne apie tai

Koks dar vaiku planavimas? . Vyrukas dar visiskai vaikas elgesiu ir nepanasu, kad tas pasikeis.

Manau, kad is tos situacijos kaip ir nera iseities, juk nei vyras, nei anyta nepasikeis. Mano situacija kazkuo panasi, tik MB gal ne tiek is saves mamyciukas, kiek ji be galo kontroliuoja ir vadovauja mama. Ju toks bendravimo stilius, kad ji beveik nuolat del kazko priekaistauja, skambina jam ir po 10 kartu per diena ir rekia, isterikuoja, jei viskas ne pagal ja. Zinoma, klasikine kaip is psichologijos vadovelio istorija - tevo nera. Gyventi su ja po vienu stogu butu didziausias kosmaras, jei nutiktu taip, kad tektu keltis i jo miesta, galvoju net nuomotis buta atskirai geriau nei gyventi ju name.

Kiek laiko esate kartu? ar turite vaikučių? ar anyta kišasi į jūsų asmeninius reikalus? Kaip jūs kalbate apie tokį jos elgesį su svo vyru?
nebūtina atsakyti į visus klausimus, jei tai per daug asmeniška

Beveik 6 metus, vaiku neturim ir neplanuojam. Maniskis prates prie tokio elgesio, taip auklejo ir taip iki siol bendrauja, o as per daug nesikisu i ju pokalbius ir reikalus. Jei nuvaziuoju kartu anytos aplankyt, buna streso, nes jai tiesiog neitiksi, tai mazai valgai, tai nieko idomaus nepasakoji. Nezinau kas tiksliau yra asmeniniai reikalai, laimei, nesam vienam mieste, tai ir norint nelabai pavyktu. Jei reiktu gyvent kartu su ja, tikrai butu be galo sunku, todel aprasytoje situacijoje kazka panasaus atradau. Tik kaip supratau jus su savo anyta gerai sutariat, problema, kad vyras per daug prisirises :-)

Miela autore, situacija jūsų turi savus pliusus, savus minusus. Gyvenime už viską reikia susimokėti Va, turit patogų gyvenimą - nes patogu gyvent pas tėvus, patogu, kai tėvai pusę namo pastato - jei santykiai tarp jūsų draugo ir jo tėvų būtų kitokie - net mintis nebūtų jiems kilus tą bendrą namą statyt. Bet - tokiu atveju tektų patiems daugiau dirbt, daugiau stengtis, kad gyvent savuose namuose. Minusus pati pavardijot - mamos dalyvavimas jūsų gyvenime - o kaip kitaip - gyvenant kartu - jūs visi keturi - viena šeima, bent jau jos akimis žiūrint.
Kas bus vaikams gimus - na, arti panašų pvz mačiau - ta jauna šeima šiaip ne taip įsikūrė savuose namuose - anyta dažnas svečias pasidarė, jos nuomonė buvo išsakoma visais vaikiuko auginimo klausimais, iki ašarų davarant naujai iškeptą mamytę, dėl to didžiulio kišimosi tarp žmonių atsirado trintis, žmona patapo furija, nuo kurios vyras bėgdavo slėptis po mamytės sparneliu. Galop išsiskyrė jie. Vyrukas susirado kitą, ana anytai per nemažą konfliktą - nubrėžė ribas - kad jokių lakstymų į svečius nepaskambinus, o kadangi bendrų vaikų antroje vyruko santuokoje nėr - nėr ir didelio legalaus reikalo lįst. Ir - kaip nekeista - vyriokas antroje santuokoje pagaliau suprato, kad negerai tas mamos didžiulis kišimasis, ir nebelaksto problemomis dalintis. Suaugo, žodžiu. O mama-nepasikeitė anei kiek, tik kad ten lastyt ir kištis nebegali, bet esant progai - vis savo patarimus ir nuomones visais gyvenimo kls kiša. Progos-oficialios. jų yra. Antroji žmona, sakyčiau, išmintinga ir nagloka, neduoda jai reikštis per daug - pvz - važiuoja mašina visi, anyta savo pamokėles pradeda - marti - oi, labai atsiprašau, kokia daina gera - ir pagarsina muziką. Taip nei tu patarimu klausosi, nei konfliktuoja.

Labai aciu už patarimus Vilnera ir Abiga Džiugu, kai į tokią situaciją nežiūrima kaip į pasaulio pabaigą ir patarimai naudingesni ne 'bėk nuo jo, neplanuok vaikų'
Man jūsų patarimai patiko Manau iš tiesų, turėčiau ribas nubrėžti savo vyrui, o ne anytai ir viskas susitvarkys . Galbūt pati per ilgai toleravau visą tą situaciją ir dėl to ji tokia ir yra

Siaip tai kol vyras nesupras, kad jo santykiai su motina trukdo jums ir yra problema, tol niekas ir nepasikeis. O ir po to gali nesikeist, jei jis pasiduos tevu santazui (man su sveikata blogai, man spaudimas kyla, kai tu mane nervuoji). Turiu drauga, kuriam mamyte is kitos salies kasdien skambina po 5 kartus (nehiperbolizuoju), ir tiesiog nekente jo merginos. Su mergina jie issiskyre po kokiu 5 m draugystes, nes ja galutinai uzkniso.

Laikas gali išviso neateit, klausimas tik ar sugebate gyventi nebūdama dėmesio centre. Patarimas-nei laukit kažko nei tikėkitės, tiesiog pagyvensit ir pamatysit kur link santykiai krypsta.

jauna dar, nepatyrus, na, bet nieko, gyvenimas parodys, kokios klaidingos tai buvo mintys.
Tipo, vyrui ribos bus nustatytos, tai problemu su anyta irgi neliks, nes tipo gal vyras jas isspres
Mano patarimas tik toks. Arba skiriesi su tokiu vaikinu (ir jo mama) arba susitaikai su tuo, kad anyta visa gyvenima viska reguliuos ir kisis, net ir i vaiku auklejima. Gerai jums tikrai nebus. Nelinkiu sitaip, tiesiog gyvenima (ir anytas) zinau.

Labai ačiū už komentarus, tačiau tam kad galėtumėte patarti, būtų neblogai pasiskaityti ne tik paskutinę mano žinutę, bet ir pirmą
Niekur nebuvo parašyta, kad anyta yra bloga ir kišasi. Problema- prie savo mamos prisirišęs vyras.