QUOTE(Anastaze @ 2015 08 25, 12:17)
Man dar tik 24, draugui 26. Prisipažinsiu, jog mes turėjome ne vieną kartą labai rimtą kalbą apie santykius ir ateitį kartu. Tikriausiai mums abiems dar reikia šlifuotis, tačiau draugas jau "išsilakstęs", praėjęs tą fazę, ir jis neneigė jog po kelerių metų norėtų kurti šeimą. Puikiai supranta, jog reikia atsistoti ant kojų. Ištiesų atvirai pasakius, aš net neabejoju, jog jis būtų puikus tėvas, ir likimo valiai nepaliktų. Iš jo gyvenimo ir elgesio sprendžiu. Tačiau nusprendėm su vestuvėmis tikrai neskubėti, ir aš tikrai to pati noriu. Kaip ir teigėt, jog dar kojas neseniai tik apšilę kartu. Dabar tikrai suprantu, jog tai būtų skubota. Draugas iš manęs pinigų neprašo, kaip buvo pačioje pradžioje, dabar jis man būna duoda. Aš stebiu kiekvieną kartą kaip jis elgiasi, ką galvoja. Aš tėvams tikrai nepriešgyniauju, priešingai, kaip tik paisau jų nuomonės, ir pasakymo " kaip išsiauklėsi, taip turėsi". Jie ir patarimą duoda ir paaiškina, nors mamos nuomonė elgtis šaltakraujiškai, truputį gąsdina...mama nemaža materialistė..Matau, jog draugas tikrai stengiasi, ir dėmesio bei rūpesčio nestokoju, kaip bus vėliau, tikriausiai pagyvensim pamatysim. Tikriausiai tėvai yra geriausi pavyzdziai vaikams. Kaip elgiasi tėvai, taip atrodo gerai ir vaikams elgtis. Jau pačioje pradžioje mane bandė mokinti, jog aš turėčiau visur kartu su juo važiuoti, kur jis turi kokių reikalų (darbo aišku neskaitau). Todėl matyt aš ir stengiuosi kuo daugiau pabūti su juo įvairiose situacijose. Tačiau čia tėvam ir visiems vėl užkliūna, jog sekioju paskui jį visur, jog atskirai mažai net pabūnam.
O kas liečia darbą, svarbiausia jis nebijo naujų iššūkių, jis nebijo darbo, ir nebijo išsitepti rankų. Sakyčiau jis tiesiog patirties ir įgūdžių neturi, nes jis gimė ir augo mieste, o mano tėvai gyvena kaime, tame ir esmė..
O kas liečia darbą, svarbiausia jis nebijo naujų iššūkių, jis nebijo darbo, ir nebijo išsitepti rankų. Sakyčiau jis tiesiog patirties ir įgūdžių neturi, nes jis gimė ir augo mieste, o mano tėvai gyvena kaime, tame ir esmė..
Nieko blogo jūsų santykiuose nematau, ir labai gaila, kad tėvų nuomonė padarė įtaką jūsų sprendimui dėl vestuvių. Pirmoje žinutėje sakėte, kad norite tuoktis, o po truputį apmąsčiusi tėvų nuomonę apsigalvojote.
Tikrai manau, kad jūsų vyras moka ir vinį įkalt ir pasirūpinti savo šeima.
