QUOTE (norge @ 2004 08 23, 15:36) |
Nesitiki praturteti is uosviu.... ![]() Nors Vilko puses atsakymas buvo nuspejamas. Bet .. Galima dar paklausti racionaliai mastanciu sutuoktiniu? O jei staiga- neduok Dieve- tie uosviai atsiduria ligoninej, jiems reikalinga kokia brangi operacija ar vaistai. Jie isparduoda visa savo turta- neuztenka (na, arba tas turtas kazikurtai isgaruoja, jiems reikalingas naujas butukas, ai, nesigilinkim). Esme, jie nebeturi nei pinigu, nei turto. Dukros turtas ir pajamos irgi negali isgelbeti (gal jos imone ka tik bankrutavo). Vat, nebent zentas prisidetu. Bet juk jis nesieke is uosviu turteti, tai gal ir neturi del ju nuskursti ne trupucio? Tai gal jis gali ramiai susikisti rankas i kisenes ir pasisvilpaudamas pasiplauti? O ka- tokios zaidimo taisykles? Ar ne? ![]() |
YRA TOKS ZMOGISKUMO FAKTORIUS, KURIS MANAU TURI SUVEIKTI TOKIOJE SITUACIJOJ...

NORGE, PRIE KO CIA ZAIDIMAS....
ELEMENTARIAUSIA ZINAU TAI , KAD JEI BUS REIKALAS NIEKADA NEATSISAKYSIU VYRO MAMA IR PASLAUGYTI IR PAZIURETI IR JEI VAISTAM PINIGU REIKS VISADA DUOSIU, NORS JI MAN NIEKO NEDAVE, BET AS ESU ZMOGUS, KURIS BEDOJ BANDYS PADETI, O NE ZIURETI IS SALIES AR NET RANKAS NUSIPLAUTI. GALU GALE TAI MANO VYRO TEVAI IR AS PRIVALAU JUOS GERBTI, TAIP TAIP GERBTI - MYLETI NERA BUTINA..... STAI KA AS VADINU ZMOGISKUMU....


O as manau, kad Rasma per daug skuba atsipalaiduoti del to savo buto. Tai, kad jis dovanotas tik jai, dar nieko nereiskia. Pagal naujus istatymus, net jei butas buvo vieno is sutuoktiniu nuosavybe ar dovanotas vienams is sutuoktiniu, jis santuokoj tampa bendra nuosavybe, ypac, jei tai butas, kur gyvena seima. Pabandyk, Rasma, parduoti ta buta, pamatysi kaip notarai reikalaus vyro sutikimo. Gal ir imanoma kazka irodineti teisminiu budu, bet cia jau teisininkai daugiau zino. As tik zinau, kad kai norejau parduoti mano tevo man dovanota nekilnojama turta, is manes reikalavo buvusio vyro sutikimo. Tas pats vyksta ir kai seimos pardavineja vieno is sutuoktinio ikivedybini turta - be kito sutuoktinio leidimo nieko notarai nedaro. Vot tep vat
Kitas atvejis butu, manau, jei ten butu buvusi kazkokia vedybine sutartis. Ar sudaret sutarti, Rasma? Jei ne, tada, is naujo galit eiti pas advokatus ir ieskoti kitokiu apsidraudimo budu.
Sorry, kad as cia ne apie dovanas, bet tiesiog norisi perspeti zmogu, kad yra siokiu tokiu permainu istatymuose. Maza kas...

Kitas atvejis butu, manau, jei ten butu buvusi kazkokia vedybine sutartis. Ar sudaret sutarti, Rasma? Jei ne, tada, is naujo galit eiti pas advokatus ir ieskoti kitokiu apsidraudimo budu.
Sorry, kad as cia ne apie dovanas, bet tiesiog norisi perspeti zmogu, kad yra siokiu tokiu permainu istatymuose. Maza kas...
nu bet tai kaip gerai,kad kai kuriems gyvenimas taip sekasi,kad ne minties apie tavo/mano nera. puiku. kazkada ir as skraidydama padebesiais sakiau,kad tureti "savo" yr oj kaip nemoralu. Ir purkstavau,kai mama sake-pirkit viska atskirai. Tu buta, jis masina... Kvailai man tada atrode. Bet kai viena grazia diena su ta savo (aciu dievui ne bendra) masina iskure paskui kita sijona, supratau ka man mama norejo pasakyt. Ir gerai,kad paklausiau. Turiu savo buta. Svarbiausia,kad mano vaikai dabar turi stoga virs galvos, be dalybu, plesymusi ir traumu.
QUOTE (vilko_puse @ 2004 08 23, 19:16) |
ir pritariu Enigmai. savo uosviams padeciau. tiesiog neturiu pagrindo nuo ju nusisukti. tai padorus zmones ir as turiu moraline pareiga jiems padeti, jei jiems to reikia, o as galiu. |
Tai kalba ne apie tavo uosvius. Tu, aisku, mielasirdingai padetum. Bet ar sutinki, kad Rasmos atveju jos vyras lyg ir galetu pasakyti- man pasvilpt. Na, gerai, ligos atveju gal tai nezmoniskai skamba. Bet jei, sakykim, uosviai kazino savo turtus pralostu, juk jokie draudimai ju neisgelbetu. O zentas ramia sazine galetu juos gatvej palikti- juk jie pasitikejimo juo nerode, akylai saugojo, kad tik ju turtu jam nenubyretu.
Kazkaip

Jei mano vyras butu bent leptelejes per sapnus apie tokius butu pirkimu ypatumas, tai ir tai nuoskauda jausciau. Zmones dovanoja tai, ka jie nori PADOVANOTI, o ne duoti pasaugoti. Padovanoji- ir taskas, nebe tavo reikalas, kas vyksta su ta dovana. bet kokioje situacijoje.
O kad tevai isaugino, isauklejo. Tai jiems labai aciu. Taciau tai anoks zygdarbis. Tai juk kazkiek malonumas, kazkiek pareiga. O mes dabar auginam savo vaikus. Ir save atiduodam visu pirma jiems. Ir jei jau delioti prioritetus, tai visu pirma yra mano sukurta seima, o tada jau seima, kurioje gimiau. Jei kada tekdavo rinktis tarp tevu ir vyro, visada pasirinkdavau vyra. O kaip kitaip? Auga mano vaikai. Jie viska mato ir supranta. Noriu, kad ir jie ismoktu teisingu prioritetu. Jie tures visu pirma puoseleti savo seima, o mes jiems netrukdysim.

Beje is savo draugo gavau ka tik dovanu bilieta i Saros Braitman koncerta
be progos
tad Liuda, neliudek, anksciau manes irgi nieks nelepino....


QUOTE (mamulia @ 2004 08 23, 19:28) |
nu bet tai kaip gerai,kad kai kuriems gyvenimas taip sekasi,kad ne minties apie tavo/mano nera. |
Mamulia, cia kalba ne apie sekasi-nesiseka. O apie poziuri.
Taip, buna visko. Bet as jau 10 m. galejau greziotis per peti, stresuoti del vyro vardu perkamu daiktu, elgtis visada su mintim, kad jei kada issiskirtume, tai kad nelikciau kvailio vietoj. Ir ka dabar tureciau? 10 m. suestu metu.
O dabar turiu 10 m. geru metu. Kas benutiktu veliau.
Ai, ka as cia kiausinis vista mokau


Suintrigavo diskusija, o ypač nukrypimai nuo temos
Man tėveliai taip pat dovanojo butą. Dar tada, kai buvau netekėjusi. Jame dabar ir gyvename - išties, nieko nėra geriau, kaip žinoti, kad šis stogas virš galvos yra MANO ir TIK MANO.
Visiškai palaikau Rasmos požiūrį ir netikiu, kad nors viena moteris turi šimtaprocentinę amžinos meilės, vedybinės laimės ir gyvenimo kartu iki grabo lentos garantiją
Taigi, žinojimas, kad visados turėsi savo būstą, kad ir kas benutiktų, suteikia saugumo jausmą
Vis dėl to nusprendžiau surizikuoti...Nebeturėsiu savo buto (beje, kaip ir vyras nebeturi savojo, tiesa, gerokai kuklesnio), tačiau MES turėsime namą...Jei abu būtume laikęsi savo nekilnojamų nuosavybių, mąstydami apie tai, "kas bus, jeigu", apie namą pakankamai geroje vietoje galėtume tik svajoti...

Man tėveliai taip pat dovanojo butą. Dar tada, kai buvau netekėjusi. Jame dabar ir gyvename - išties, nieko nėra geriau, kaip žinoti, kad šis stogas virš galvos yra MANO ir TIK MANO.



Vis dėl to nusprendžiau surizikuoti...Nebeturėsiu savo buto (beje, kaip ir vyras nebeturi savojo, tiesa, gerokai kuklesnio), tačiau MES turėsime namą...Jei abu būtume laikęsi savo nekilnojamų nuosavybių, mąstydami apie tai, "kas bus, jeigu", apie namą pakankamai geroje vietoje galėtume tik svajoti...
QUOTE (norge @ 2004 08 23, 19:42) |
Mamulia, cia kalba ne apie sekasi-nesiseka. O apie poziuri. Taip, buna visko. Bet as jau 10 m. galejau greziotis per peti, stresuoti del vyro vardu perkamu daiktu, elgtis visada su mintim, kad jei kada issiskirtume, tai kad nelikciau kvailio vietoj. Ir ka dabar tureciau? 10 m. suestu metu. O dabar turiu 10 m. geru metu. Kas benutiktu veliau. Ai, ka as cia kiausinis vista mokau ![]() ![]() |
As labai gerai tave suprantu. Ir dziaugiusoi, kad tau taip viskas. Bet negaliu neziuret per savo prizme. Kuri ne visuomet buvo skaidri. Tiesiog mes per daug skirtinga patirti turime

Isvis tokiose diskusijose sunku rasti bendar vardikli, skirtingi zmoniu gyvenimai...
QUOTE (Zvirbliuke @ 2004 08 23, 20:08) |
netikiu, kad nors viena moteris turi šimtaprocentinę amžinos meilės, vedybinės laimės ir gyvenimo kartu iki grabo lentos garantiją ![]() |
labai oziaragiskas paziuris,kolege

Na nezinau, gal as baisi materialiste ir savanaude ir bla..bla..bla.... bet Norge tikrai maksimaliste atrodo. Na grazu man skaityti tavo, Norge, mintis. Duokdie jusu seima ir toliau tokia tvirta butu ir pasitikejimas vienas kitu begalinis.
Bet as taip turbut negaleciau. Dar pries keleta metu buciau turbut irgi panasiai kalbejusi, bet dabar tikrai 100% niekuo nepasitikeciau. Net savo meile.
As esu seimos zmogus, zemiska, greit prisirisanti, bet ir praktiska. Saugumas man yra viskas, ir esu pasiruosus viska padaryti del jo - arba kad netektu begti i gatve, jeigu kas. Daug esu seimu macius kai didziule meile ir pasitikejimas virsta i nieka ir prasideda dalybos ir akiu draskymas viens kitam
O kas pasirupintu uosviais? Ogi mes su vyru. Mes su vyru ir mano tevais rupintumemes. Ir kodel tu sakai, kad vyras neturteja is uosviu? Gauti uz dyka buta, nors jis teoriskai ir zmonai priklauso, tai jau labai didelis pliusas. Nereikia imti paskolu, pirkti, moketi paskolas ir pan. ir taip toliau. O kur dar rupesciai ir pan. Na nezinau, man sirdis tikrai neksaudetu jei tektu gyventi mano vyrui uosviu dovanotame bute.
Bet as taip turbut negaleciau. Dar pries keleta metu buciau turbut irgi panasiai kalbejusi, bet dabar tikrai 100% niekuo nepasitikeciau. Net savo meile.


O kas pasirupintu uosviais? Ogi mes su vyru. Mes su vyru ir mano tevais rupintumemes. Ir kodel tu sakai, kad vyras neturteja is uosviu? Gauti uz dyka buta, nors jis teoriskai ir zmonai priklauso, tai jau labai didelis pliusas. Nereikia imti paskolu, pirkti, moketi paskolas ir pan. ir taip toliau. O kur dar rupesciai ir pan. Na nezinau, man sirdis tikrai neksaudetu jei tektu gyventi mano vyrui uosviu dovanotame bute.
