| QUOTE (norge @ 2004 08 21, 11:09) | ||
Hmmm, ar tik ne ta pati Rasma vis kartodavo, kad nera materialiste, kad nesureiksmina daiktu, pinigu...  Nors, gal yra dvi Rasmos forume, dvi skirtingos mergicos... |
NEMANAU, KAD TAI MATERIALIZMAS, TAI SVEIKAS PROTAS....
Buto atzvilgiu irgi taip kaip Rasma daryciau. Tiesiog taip yra teisinga ir as taip saugiau jausciausi. Jausmai lieka jausmais, bet butas yra (bent jau man) per sunkiai igyjamas dalykas, kad juo rizikuociau.
O del dovanu - dabar arteja mano gimtadienis ir zinau, kad mano draugas iesko dovanos, nes klause, is kokios srities mazdaug noreciau, kad netycia nepadovanotu nesamones
Per valentino diena, draugavimo pusmeti taip pat gavau dovanu, bet per kovo 8 tai tik zinute pasveikino
O smagu butu buve kokia gelyte gauti 
Apskritai, noreciau, kad jis man kada be progos gelyciu padovanotu.
O del dovanu - dabar arteja mano gimtadienis ir zinau, kad mano draugas iesko dovanos, nes klause, is kokios srities mazdaug noreciau, kad netycia nepadovanotu nesamones
Per valentino diena, draugavimo pusmeti taip pat gavau dovanu, bet per kovo 8 tai tik zinute pasveikino
O smagu butu buve kokia gelyte gauti Apskritai, noreciau, kad jis man kada be progos gelyciu padovanotu.
| QUOTE (carramele @ 2004 08 22, 14:03) |
| Buto atzvilgiu irgi taip kaip Rasma daryciau. Tiesiog taip yra teisinga ir as taip saugiau jausciausi. Jausmai lieka jausmais, bet butas yra (bent jau man) per sunkiai igyjamas dalykas, kad juo rizikuociau. O del dovanu - dabar arteja mano gimtadienis ir zinau, kad mano draugas iesko dovanos, nes klause, is kokios srities mazdaug noreciau, kad netycia nepadovanotu nesamones Per valentino diena, draugavimo pusmeti taip pat gavau dovanu, bet per kovo 8 tai tik zinute pasveikino O smagu butu buve kokia gelyte gauti Apskritai, noreciau, kad jis man kada be progos gelyciu padovanotu. |
o tu jam uzhsimink kai eisit pro geliu parduotuve- "kaip butu smagu jei gauchiau kokia gelyte siaip sau..be jokios progos....."
gal ishgirs tave tavo draugas..
pas mane tai biski kita problemele nepamirsta draugas man dovaneliu progoms, gelyciu irgi kartais buna 
bet man TAAAAAAAAAIIIIP 
truksta romantikos:( dovanos buna visada praktiskos, kai pvz. pasitinka jis mane is tevu namu zinau (visada) kad bus geliu... ir tas jau neidomu 
as noriu niekuciu be progos!!!!!!!
as jam apie tai uzsimenu ir tada kazka aisku gaunu bet jis pats sako, kad zino, jog nera riomantikas ir del to nieko negali tokio sugalvoti
bet dabar, pries isvaziuojant i namus (isvaziavo menesiui) jis man tooookkiii vakara padare susirado visokiu kokteiliuku receptu, susipirko ir suplake cia tai buvo 
o dar aisku viskas prie zvakiu... kaip grazu 
dar taip noriu!!!!!!!!!! (nors man po to buvo taaaaaaaip negerai:()
tai nezinau, kaip padaryti, kad taip butu visada (as apie zvakytes ir t.t. tomantika zodziu:))
nepamirsta draugas man dovaneliu progoms, gelyciu irgi kartais buna bet man TAAAAAAAAAIIIIP truksta romantikos:( dovanos buna visada praktiskos, kai pvz. pasitinka jis mane is tevu namu zinau (visada) kad bus geliu... ir tas jau neidomu as noriu niekuciu be progos!!!!!!! as jam apie tai uzsimenu ir tada kazka aisku gaunu
bet jis pats sako, kad zino, jog nera riomantikas ir del to nieko negali tokio sugalvotibet dabar, pries isvaziuojant i namus (isvaziavo menesiui) jis man tooookkiii vakara padare
susirado visokiu kokteiliuku receptu, susipirko ir suplake cia tai buvo o dar aisku viskas prie zvakiu... kaip grazu dar taip noriu!!!!!!!!!! (nors man po to buvo taaaaaaaip negerai:() tai nezinau, kaip padaryti, kad taip butu visada (as apie zvakytes ir t.t.
tomantika zodziu:))
Ot ir suklydot su tuo materializmu..
Materializmas materializmu, neturiu nė vieno lito santaupų ir nė vieno daikto savo..išskyrus skudurus, žaislus ir knygas, o kas lieka, tai išdalinu tiems, kam šiame gyvenime man teko laimė padėti..yra tokių žmonių, kurių nebegaliu palikti likimo valiai..Ne temoje čia, bet už 2 dėžutes nusiųstos košes į kaimą invalidui vaikui klausiausi tokių padėkų, kad nebegalėjau susilaikyti neverkus..O juk tai toli gražu ne viena šeima, kurią pažįstu..mano namuose guli ilgiausias sąrašas vienišų motinų, ties kurių pavardėmis su šauktuku parašyta "itin sunki padėtis" ir čia pat trumputė gyvenimo istorija..Koks dar materializmas???
Nesu jokia kitokia. Aš esu aš. Vienintelė ir nepakartojama
. Svarbiausia, kad pažįstu pati save ir nuo to, gaus mano vyras tėvų buto dalį ar negaus aš kitokia netapsiu..
Butas mano tėvų, jų užgyventas turtas...Kas kad dovanotas? Neturiu teisės su juo elgtis lengvabūdiškai ir skyrybų atveju dalinti kam papuola. Nežinau ar atsargi esu su reikalu ar be, bet šiuo atveju esu. Visas kitas užgyventas turtas yra vyro vardu, nes aš taip norėjau. Turiu per daug ambicijų, kad man reikėtų nors vieno jo daikto.
Esu tėvams skolinga už savo įgytą/įgyjamą išsilavinimą, dėl to nuolat jaučiu kažkokį nepaaiškinamą "skolą", dar butas..ir suprantu, kad man neužteks laiko tos skolos jiems grąžinti. Turėdama tokią specialybę ir tokį niekam tikusį charakterį niekada neužgyvensiu didelių turtų, todėl nesidraskau ir nesiekiu, man visada užtenka tiek kiek turiu. Pati kaip pati, gyvenime skurdo nebijau, bijau skurde palikti savo dukterį. Taigi noriu, kad jei mūsų tėtis ir vyras supyks, likti nors tarp plikų sienų, o ne laiptinėje.
Materializmas materializmu, neturiu nė vieno lito santaupų ir nė vieno daikto savo..išskyrus skudurus, žaislus ir knygas, o kas lieka, tai išdalinu tiems, kam šiame gyvenime man teko laimė padėti..yra tokių žmonių, kurių nebegaliu palikti likimo valiai..Ne temoje čia, bet už 2 dėžutes nusiųstos košes į kaimą invalidui vaikui klausiausi tokių padėkų, kad nebegalėjau susilaikyti neverkus..O juk tai toli gražu ne viena šeima, kurią pažįstu..mano namuose guli ilgiausias sąrašas vienišų motinų, ties kurių pavardėmis su šauktuku parašyta "itin sunki padėtis" ir čia pat trumputė gyvenimo istorija..Koks dar materializmas???
Nesu jokia kitokia. Aš esu aš. Vienintelė ir nepakartojama
. Svarbiausia, kad pažįstu pati save ir nuo to, gaus mano vyras tėvų buto dalį ar negaus aš kitokia netapsiu..Butas mano tėvų, jų užgyventas turtas...Kas kad dovanotas? Neturiu teisės su juo elgtis lengvabūdiškai ir skyrybų atveju dalinti kam papuola. Nežinau ar atsargi esu su reikalu ar be, bet šiuo atveju esu. Visas kitas užgyventas turtas yra vyro vardu, nes aš taip norėjau. Turiu per daug ambicijų, kad man reikėtų nors vieno jo daikto.
Esu tėvams skolinga už savo įgytą/įgyjamą išsilavinimą, dėl to nuolat jaučiu kažkokį nepaaiškinamą "skolą", dar butas..ir suprantu, kad man neužteks laiko tos skolos jiems grąžinti. Turėdama tokią specialybę ir tokį niekam tikusį charakterį niekada neužgyvensiu didelių turtų, todėl nesidraskau ir nesiekiu, man visada užtenka tiek kiek turiu. Pati kaip pati, gyvenime skurdo nebijau, bijau skurde palikti savo dukterį. Taigi noriu, kad jei mūsų tėtis ir vyras supyks, likti nors tarp plikų sienų, o ne laiptinėje.
Rasma, o kodel tevai nepirko buto savo vardu? Ir butas priklausytu jiems, o ne zentui. Ir zentas jaustusi maziau "uz borto". Na, jeigu jie i tai ziuri kaip i SAVO turta, kuriuo JIE noneri dalintis su tavo vyru.
Sorry, ne mano reikalas. Bet jei atsakytum, gal kas sioje situacijoje ir aiskiau pasidarytu. Bo dabar na visai nieko nesuratau.
Sorry, ne mano reikalas. Bet jei atsakytum, gal kas sioje situacijoje ir aiskiau pasidarytu. Bo dabar na visai nieko nesuratau.
Rasma kazkokia labai nerasmiska sitoj temoj
Nu kazkaip nepanasu, kad taip ji tu dovanu ir kvietku galetu trokst-gal cia bajeris koks subtilus
Dovana man tik tada bus dovana, jeigu tai bus kazkoks siurprizas, pokstas ar pan, tai gali net neturet jokios pinigines vertes..Tiesa, vyras nera labai isradingas siuo poziuriu, bet kartais ir jam pavyksta
O visokie ejimai kartu i parduotuve issirinkti auksu, ziedu ar automobiliu man visiskai neimponuoja
Nu kazkaip nepanasu, kad taip ji tu dovanu ir kvietku galetu trokst-gal cia bajeris koks subtilus
Dovana man tik tada bus dovana, jeigu tai bus kazkoks siurprizas, pokstas ar pan, tai gali net neturet jokios pinigines vertes..Tiesa, vyras nera labai isradingas siuo poziuriu, bet kartais ir jam pavyksta
O visokie ejimai kartu i parduotuve issirinkti auksu, ziedu ar automobiliu man visiskai neimponuoja
Bandau atsakyti. Šiame bute, kuriame dabar gyvename mes visi trys, aš anksčiau gyvenau su savo tėvais. Kodėl tekėjau, aš tada nebūčiau pasakiusi, na tiesiog dar viena mano sunkiai "suprantama" teorija kodėl turiu tekėti. Iškėlėm vestuves ir mano tėvai dar prieš jas nutarė, kad su žentu vienam bute tikrai nesitrins. Juolab, kad jų analogiška vestuvinė dovana buvo ir mano seseriai. Vyras, žinodamas mano tėvų sprendimą jau tikrai nesirengė rūpinti mums būsto.
Tėvai persikėlė į namą, o butas atiteko man. Po vestuvių, kai mama norėjo tvarkyti visus tuos formalumus ji manęs paklausė kaip aš noriu: kad butą gautume abu ar kad butą gaučiau aš. Aš atsakiau "kad aš". Labai labai stipriai nedegiau meile savo vyrui (labiau pamilau jį jau ištekėjusi) ir antra, netikėjau mūsų laiminga santuoka..kaip pasakyti, tekėjau su mintimi, kad jei nepasiseks, tai išsiskirsiu, didelio čia daikto..Savaime suprantama, kad nesiruošiau rizikuoti tėvų užgyventu turtu.
Tėvai mano į šeimos gyvenimą nesikiša. Jiems nuo mano vyro nei šilta, nei šalta, taip sako: tau gyvent, tu gyveni, tu su juo gyvensi..ir t.t. Aš pati negaliu garantuoti už svetimą žmogų (vyras beje man ne giminė, ne kraujo ryšys), tai kaip jie gali garantuoti, kad neliksiu be nieko?? Oi gyvenime visko būna..Mano mamai visada atrodė, kad mes netinkame vienas kitam. Natūralu, kad mamai patiko mano sprendimas. Net ir turėdama savo galvą ant pečių aš daugiau dėmesio kreipiu į tėvų, nei vyro valią. Mano šeima (t.y. tėvai, brolis, sesuo) - man šventa. AŠ PATI NENORĖJAU, KAD BUTAS BŪTŲ MŪSŲ, o mama tą mano norą visokeriopai palaikė. Aš sakau, kad mano nuomone jauna šeima gali dalintis tik tuo, ką užgyveno PATYS. O mes to būsto neužgyvenome, tad ir dalinti nėra ko.
Tėvai persikėlė į namą, o butas atiteko man. Po vestuvių, kai mama norėjo tvarkyti visus tuos formalumus ji manęs paklausė kaip aš noriu: kad butą gautume abu ar kad butą gaučiau aš. Aš atsakiau "kad aš". Labai labai stipriai nedegiau meile savo vyrui (labiau pamilau jį jau ištekėjusi) ir antra, netikėjau mūsų laiminga santuoka..kaip pasakyti, tekėjau su mintimi, kad jei nepasiseks, tai išsiskirsiu, didelio čia daikto..Savaime suprantama, kad nesiruošiau rizikuoti tėvų užgyventu turtu.
Tėvai mano į šeimos gyvenimą nesikiša. Jiems nuo mano vyro nei šilta, nei šalta, taip sako: tau gyvent, tu gyveni, tu su juo gyvensi..ir t.t. Aš pati negaliu garantuoti už svetimą žmogų (vyras beje man ne giminė, ne kraujo ryšys), tai kaip jie gali garantuoti, kad neliksiu be nieko?? Oi gyvenime visko būna..Mano mamai visada atrodė, kad mes netinkame vienas kitam. Natūralu, kad mamai patiko mano sprendimas. Net ir turėdama savo galvą ant pečių aš daugiau dėmesio kreipiu į tėvų, nei vyro valią. Mano šeima (t.y. tėvai, brolis, sesuo) - man šventa. AŠ PATI NENORĖJAU, KAD BUTAS BŪTŲ MŪSŲ, o mama tą mano norą visokeriopai palaikė. Aš sakau, kad mano nuomone jauna šeima gali dalintis tik tuo, ką užgyveno PATYS. O mes to būsto neužgyvenome, tad ir dalinti nėra ko.
| QUOTE (Rasma @ 2004 08 23, 14:07) |
| Aš sakau, kad mano nuomone jauna šeima gali dalintis tik tuo, ką užgyveno PATYS. O mes to būsto neužgyvenome, tad ir dalinti nėra ko. |
Su šita mintim labai sutinku, nors ji paprasta, bet tiesiog geniali ir logiška
| QUOTE (svetima @ 2004 08 23, 11:20) |
| Rasma kazkokia labai nerasmiska sitoj temoj Nu kazkaip nepanasu, kad taip ji tu dovanu ir kvietku galetu trokst-gal cia bajeris koks subtilus |
Aš netrokštu, aš to reikalauju
Gėlės dar kaip gėlės, smagu, bet dovanos - TAIP TAIP TAIP. Šokinėju kaip mažytė ir drebu kol jas išpakuoju:lol: Apsieičiau ir be jų, bet mano toks įsitikinimas ir supratimas, kad vyras PRIVALO man dovanoti dovanas tam tikrų švenčių proga, kaip beje ir aš jam tomis progomis dovanas ruošiu su didele meile ir entuziazmu.
Man būtų didelė nepagarba, jei vyras numuilintų mano šventę ir mano dovanas kažkokiu kasdieniu bučiniu..Sakau visiškai rimtai ir be pokšto, su tokiu vyru aš savo ateities nebesiečiau, juolab kad vyras nėra "biednas kaip bažnyčios pelė". Dabar taip nebenutiks, nes dar draugaudama stebėdavau "kandidatus"
Sakai, tevai tau padovanojo buta vestuviu proga. Grieztai atskirai nuo vyro. Siaip tai vestuves- dvieju zmoniu svente, ar klystu?
Tai tokis klausimukas- o ar tavo tevai tavo vyra pasveikino su sia svente. Nebutinai su dovanom, juk kas tie turtai- i kapus nenusinesim, ar ne?
Vienzo, as vis vien nieko nesupratau.
Tai tokis klausimukas- o ar tavo tevai tavo vyra pasveikino su sia svente. Nebutinai su dovanom, juk kas tie turtai- i kapus nenusinesim, ar ne?
Vienzo, as vis vien nieko nesupratau.
