Įkraunama...
Įkraunama...

Apie depresijos šmėklą

QUOTE(misskiss @ 2015 09 23, 20:47)
Zinot ka?????
Man nerimo ir viso kito s... padeda GrYBAVIMAS!!!!!!!! 

Kaifuoju miske budama... grynas oras, grybu belekiek...  gal ir jums kazkas aktualu ?

thumb_yello.gif  thumb_yello.gif

Mokslininkų įrodyta, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia moterų savivertę ir net turi teigiamos įtakos sergantiems depresija. Ypač, jeigu dar koks judesys vyksta smile.gif

QUOTE(Night13 @ 2015 09 23, 21:43)
Dieve, kaip aš myliu savo tėtį ir mamą. Nors man jau TIEK metų.

Ir prie ko čia metai. Man skausmas per gerklę lenda, kad aš negaliu pajausti šito jausmo. unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 09 23, 22:13)
Ir prie ko čia metai. Man skausmas per gerklę lenda, kad aš negaliu pajausti šito jausmo. unsure.gif

Nu kaip. Ne kiekvienas trisdešimtmetis klykauja: "oj kaip aš myliu mamyyyyyytę". Be to aš net nedrįsčiau jai to garsiai pasakyt (kokia višta). Bet, turbūt, ne kiekvieno trisdešimtmečio mamytė jam kotletukus kepa ir kavytės į lovytę atneša.
Iš tikro nžn už ką man taip. Kaip čia jau kadais rašiau, paauglė buvau siaubinga isterikė - rėksnė - pikčiurna. O pakalbinta nekalbėdavau ir su mama. Kiek žinau, tame etape sesės nėr pridarę tėvams tiek bėdų, kaip aš, kas liečia elgesį su nemenkom chuliganizmo apraiškom. Bet va dabar, sekmadienį, ji man atiduodama 50€ už 5, juokdamasi pasakė, kad sesėms taip neduoda. Ir tikrai, su jom kiek kitaip elgias. Žinoma, kai visos esam, nerodo kažkokio rūpesčio išskirtinio labiau man.
Gal kad aš amžium jauniausia.
Neįsivaizduoju, kad galėtų būt kitaip. Bet ir nežinau, ar čia normalu viskas.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 09 23, 20:43)
Jums leidus aš dar apsivemsiu (jau net ant viso feisbuko apsivėmiau. nežinau kam). Kadangi šiandien TA diena, tikrai reikšminga mano su*iktoj biografijoj, kaip tyčia darbe dirikas klykavo iš džiaugsmo (žinoma, ačiūdie, kad ne iš pasiutimo), kad jam visi babkes šiandien tik neša, kad pavyko mašiną parduot ir pirks naują, kad reikia įsidėmėt tą dieną. Ir dar mašinos pirkėja paantrino, kad šiandien ypatinga ir gera diena. Suprantu, kad sutapimas. Suprantu, kad net ir man ta diena nebuvo bloga. Bet sutapimas nemalonus. Kanopos tirta. Nuo garsų šokinėju. Žmonių baidausi.
Ir aš tikrai tikrai tikiu, kad mirtis yra kažkokia kitokia realybė, kad nėra taip, kad nieko nebelieka. Nors nei sau, nei kitam nelinkėčiau, kad TEN irgi būtų kančių.
Dieve, kaip aš myliu savo tėtį ir mamą. Nors man jau TIEK metų.



neesu patyrus artimo zmogaus mirties ir zinau,kad suns mirimas ir zmogaus yra nelyginami dalykai,bet man tavo busena ir mintys tokios suprantamos...

Atsakyti
QUOTE(meja82meja @ 2015 09 23, 23:19)
neesu patyrus artimo zmogaus mirties ir zinau,kad suns mirimas ir zmogaus yra nelyginami dalykai,bet man tavo busena ir mintys tokios suprantamos...

Nu aš čia apdainavau mirtį, kaip atskaitos tašką. Aišku, kad TA diena man reikšminga ir įsimintina. Kartojuos vėl šitam forume, bet man, o ir ne tik man, žinoma, ne mirtis visame tame išgyvenime baisiausia. Baisiausia buvo kančia prieš tai, ta baisi liga. Tėtis iškeliavo anapus agonijoj. Atrodė, kad tai tęsės amžinybę, o iš tikro gerus 2mėn. Jis žiauriai prisikentėjo, bet nelengva ir artimiesiems visa tai matyt, žinot, ir negalėt niekuo padėt. Tikiu, kad TĄ dieną, prieš tuos 7m jam palengvėjo. Tiesą sakant, kažkuria prasme ir man palengvėjo. Nebeliko regimos kančios. Ir aš suprantu puikiai, kad visas tas gedulas (net nežinau kaip kitaip pavadint, turbūt, gedulas labai tinkamas žodis) iš mano pusės tėra savanaudiškumas. `Išėjus` tėčiui pamečiau saugumo jausmą. Nors tikrai negaliu pasakyt, kad kol buvo sveikas, buvom tokie artimi, kaip žmonės supranta artimumą. Bet viduj tėtis man visad buvo artimas. Mama net nekalbu... Aš tikiuosi, kad niekada neateis ta diena, kai aš liksiu, o mamos nebeliks. Savanaudiška, bet tikrai negaliu įsivaizduot, kaip žmonės tai pakelia.

Vėl paklodės liejasi laisvai.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 09 23, 23:14)
Nu kaip. Ne kiekvienas trisdešimtmetis klykauja: "oj kaip aš myliu mamyyyyyytę". Be to aš net nedrįsčiau jai to garsiai pasakyt (kokia višta). Bet, turbūt, ne kiekvieno trisdešimtmečio mamytė jam kotletukus kepa ir kavytės į lovytę atneša.
Iš tikro nžn už ką man taip. Kaip čia jau kadais rašiau, paauglė buvau siaubinga isterikė - rėksnė - pikčiurna. O pakalbinta nekalbėdavau ir su mama. Kiek žinau, tame etape sesės nėr pridarę tėvams tiek bėdų, kaip aš, kas liečia elgesį su nemenkom chuliganizmo apraiškom. Bet va dabar, sekmadienį, ji man atiduodama 50€ už 5, juokdamasi pasakė, kad sesėms taip neduoda. Ir tikrai, su jom kiek kitaip elgias. Žinoma, kai visos esam, nerodo kažkokio rūpesčio išskirtinio labiau man.
Gal kad aš amžium jauniausia.
Neįsivaizduoju, kad galėtų būt kitaip. Bet ir nežinau, ar čia normalu viskas.

Jeigu buvai "sunkus" vaikas, mama į tave įdėjo daugiausia širdies (nervų, minčių, jausmų...), todėl ir esi dabar mylimesnė (jei galima taip vadinti) už seses.

Kokia faina šiandien grupė buvo. Prisižvengėm iki apsimyžimo viena iš kitos, tai kai atėjo mano eilė bėdavotis, buvo kažkaip labai ne į temą, nes buvau "pasiruošus" smarkiai skųstis blush2.gif
Atsakyti
[quote=Night13,2015 09 23, 20:17]
Ačiū. Tikrai ačiū. verysad.gif Šiandien mintyse ir testovi. Taip ryškiai prisimenu tą vakarą prieš tuos 7m. verysad.gif
Kai buvo praėję nedaug laiko, galvojau, kad o kaip bus, kai praeis metai, 2, 5, 15 ir t.t. Ar pasimirš skausmas. Ar prisiminsiu Jo veidą. Ar ilgėsiuos. Viskas ne taip, kaip maniau. Viskas gyva atminty. Gal ne kaip vakar. Kaip prieš kokį trejetą mėn atrodo tas vakaras buvo. verysad.gif
Galvoju, kas pasikeitė mano gyvenime per tą laiką. Nieko labai iš tikro. Sunkūs, neramūs visi tie metai. verysad.gif

Netyčia įlindau į temą. Koks sutapimas - tą pačią dieną tik prieš 2metus netekau mamos.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 09 23, 22:39)
. Aš tikiuosi, kad niekada neateis ta diena, kai aš liksiu, o mamos nebeliks. Savanaudiška, bet tikrai negaliu įsivaizduot, kaip žmonės tai pakelia.


Man irgi sunku isivaizduot sita dalyka. Kol kas mintyse isvis eliminuojasi faktas kad ju gali nelikt. Nors realiai su mama o ir su abiem vengiu daznai bendraut, viskas erzina ir nebeturiu jegu prisitaikinet prie to kokie jie. Bet ju buvimas toks naturalus atrodo, vieninteliai zmones kuriu buvimas tiesiog duotybe. Visi kiti dingsta, isnyksta, o jie yra visa gyvenima.
Papildyta:
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 09 23, 23:20)
Kokia faina šiandien grupė buvo.


Gal kur praleidau. Tu grupe lugoninej ar kur nors privaciai lankai? Idomu, tos kur uz babkes ar geros grupes buna.
Atsakyti
QUOTE(Rita_12 @ 2015 09 24, 13:13)

Netyčia įlindau į temą. Koks sutapimas - tą pačią dieną tik prieš 2metus netekau mamos.


Jeigu dar skaitysi, Rita. Kaip jautiesi po tų 2m? verysad.gif Ar skausmas atlėgsta?
Nors suprantu ir tai, kad svarbu aplinkybės. Mes turėjome laiko susitaikyti, ir tai, va, su manim ne viskas tvarkoj. Baisu pagalvot, kai staigi netektis, kaip po to likti su visu tuo gyventi...
QUOTE(kliomba @ 2015 09 24, 14:24)
Man irgi sunku isivaizduot sita dalyka. Kol kas mintyse isvis eliminuojasi faktas kad ju gali nelikt. Nors realiai su mama o ir su abiem vengiu daznai bendraut, viskas erzina ir nebeturiu jegu prisitaikinet prie to kokie jie. Bet ju buvimas toks naturalus atrodo, vieninteliai zmones kuriu buvimas tiesiog duotybe. Visi kiti dingsta, isnyksta, o jie yra visa gyvenima.

Aš natūraliai bendrauju ne tiek daug lyg ir. Susiskambinam kartą/sav. Aplankau kartą per mėn., būna, ir kas 2. Rečiau kas 3, bet pernai buvo, kai buvau kosmose.
Bet, manau, man čia kiek kiti dalykai - nesveikas prieraišumas, o aš su mama sutariu labai gerai beveik visais klausimais. Dėl ko nesutariam, niekada nesibaram. Manęs ji neerzina, tikiuosi, aš jos irgi.
Atsakyti
[quote=Night13,2015 09 24, 15:14]
Jeigu dar skaitysi, Rita. Kaip jautiesi po tų 2m? verysad.gif Ar skausmas atlėgsta?
Nors suprantu ir tai, kad svarbu aplinkybės. Mes turėjome laiko susitaikyti, ir tai, va, su manim ne viskas tvarkoj. Baisu pagalvot, kai staigi netektis, kaip po to likti su visu tuo gyventi...

Aš irgi turėjau laiko susitaikyti su ta mintim visus metus - mamai diagnozavo 4st. plaučių vėžį. Tačiau keliuosi ir guluosi su ta mintim, kad kažką ne taip padariau/pasakiau. Pergyvenu, kad kankinosi paskutinį mėnesį. Onkologinė tema man tapo Nr1 šiai dienai. Šiaip tai tikrai tas skausmas nemažėja. Iškart po netekties nenorėjau apie tai su niekuom kalbėtis (l. skaudu buvo, atrodė, kad pačiai koks infarktas bus palietus tą temą). O dabar, kai praėjo 2 metai niekas perdaug jau ir nesigilina kaip jaučiuosi. Vieni mandagiai patyli, kiti sako - pasistenk paleisti. Man rodos, kad pirmi metai po netekties net buvo lengvesni. Dabar vis stengiuos atkartot mintyse kas buvo prieš 3 metus kai sužinojau diagnozę, prieš 2 metus kai užgeso mamos gyvybė. Nemanau, kad laikas gydo. Jis tik PRIVERČIA susitaikyt su tuom kas įvyko.
Atsakyti
dieve,kaip as pavargstu darbe,koma buna.bet nepaisant to pazadejau savanoriu koordinatorei issirinkt laisviausia darbo diena ir apsilankyt 2 k per savaite prieglaudoj.aisku ,noreciau dazniau,bet tada jau nukentetu darbas.

ir jei prates sutarti noriu nuomuotis kazka,nes gyvent be suns namie na taip beprasmiska atrodo...aisku,cia patogu,kad nuoma nemokama,kad i darba nuveza-parveza,o jei dirbam vietoj ,tai tik 5 min kelio.bet pilnai laimingai busiu tik su suniu.
Atsakyti
QUOTE(meja82meja @ 2015 09 24, 21:03)
dieve,kaip as pavargstu darbe,koma buna.bet nepaisant to pazadejau savanoriu koordinatorei issirinkt laisviausia darbo diena ir apsilankyt 2 k per savaite prieglaudoj.aisku ,noreciau dazniau,bet tada jau nukentetu darbas.

ir jei prates sutarti noriu nuomuotis kazka,nes gyvent be suns namie na taip beprasmiska atrodo...aisku,cia patogu,kad nuoma nemokama,kad i darba nuveza-parveza,o jei dirbam vietoj ,tai tik 5 min kelio.bet pilnai laimingai busiu tik su suniu.

o kuriam laikui dabar sutartis? nuo ko priklausys , ar pratęs? ar turėsi galimybę išsinuomoti kažką?
gal įmanoma su kokia mergina susikooperuoti, būtų pigiau.
Atsakyti
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 09 24, 22:01)
o kuriam laikui dabar sutartis? nuo ko priklausys , ar pratęs? ar turėsi galimybę išsinuomoti kažką?
gal įmanoma su kokia mergina susikooperuoti, būtų pigiau.

Iki gruodzio31d.nuo gero darbo priklausys,todel lb stengiuos.
Viskas imanoma kai lb nori.

Mano drauge nusprende uzmigdyt savo suni,sveika,bet sena ur po skyrybu lb primenanti jos vyra.neatkalbejau.tik pasakiau kad tesinio zinot nenoriu.as viska buciau padarius,kad manoji isgyventu,o cia zudo sveika suni.bent jau nebutu sakius man kai zino ,kad stengiuos padet gyvunams ir kokia mano nuomone apue tai.siaip gaila lb.sad.gif
Atsakyti