Girdžiu, buto kaimynė kriokia. Ji pradėjo jau aną sav. Ar nebus užnešus bacilos, nes niekur lyg ir nesušalau. Ji nuolat šaltesniu periodu serga (reikia gi kaltininkus rast dėl visų savo nelaimių).
Aš pavemsiu. Man žiauriai sunku darbe su žmonėm. Atima iš manęs visą energiją. Pastebėjau, net formuluot mandagiai laiškus sunku, skambinti irgi kaupiuosi kaupiuosi... Gyvai jau nekalbu... Gerai, kad gyvai mažai reikia. Ir nžn ką su tuo daryt. Ne tragedija kol kas, bet jau bijau, kad neprisivesčiau savęs, kaip sename darbe. Dabar tas etapas, kai lyg kartojas situacija ir turiu nekartot senų klaidų. Tik kad nežinau kur jos... Namo dirbti nesitampau, kaip ten. Ok, tik šiandien parsitempiau. Turbūt, padėtų tik atostogos. Jeigu padėtų. Bet dabar tikrai nepersidirbu. Tai kame šaknis, ar tiesiog darbinėj rutinoj, nežinau.
Pakalbinau kaip tik exkolegę. Bendradarbės buvom trumpai, bet susidraugavom, tik ji išdūmė į užsienį, ir ryšiai beveik nutrūko. Ne pirmas, ir ne dešimtas kartas, kai suklūstu pan. atvejais. Iš veidaknygės man šiandien dingtelėjo, kad ji išsiskyrė su ilgamečiu draugu. Galvojau, gal seniai išsiskyrė, tik man dabar įšilo. Patvirtino, kad išsiskyrė prieš 5 mėn., bet gyvena puikiai. Prieš keletą metų mirė jos brolis (bijau pameluot, ar metais jaunesnis, ar vyresnis), su kuriuo buvo labai artima. Ji labai fainas žmogus. Jei išgirsčiau iš kokio nelabai patinkančio, tikriausiai, pašiauščiau skiauterę ir galvočiau, kad fe, kokia bejausmė. Bet dabar taip nuoširdžiai supratau, kad žmogus moka džiaugtis gyvenimu, kuris nėra rožėmis klotas. Tik kaip taip vieni sugeba atsitiesti po negandų, kitiems daug laiko reikia, o dar kai kuriems (matyt mažumai) ir laikas nepadeda. Čia kaip ts išpopuliarintas posakis: "proto yra arba ne. ir viskas".
Papildyta:O, kiek privėmiau.

Katinas tikriausiai supranta, kad aš sėju bacilas, nes manęs šalinasi ir miegoti kartu neketina.

Šiaip miegodavo visad kartu.