Kaip savijauta, Night?
Aš jau iš savo kietojo daktaro, žiūri jis į mane pro akinių viršų

Bent jau nežliumbiau šį kartą. Sakau, iš darbo vis dėlto atleido,
sako, tai labai gerai! Dabar turėsit laiko gultis į ligoninę. Na, aš visgi išsigyniau, kad nesijaučiu taip blogai, tik noriu rasti priežastį, kodėl nesiseka susikaupti, kodėl tos klaidos vis lenda, užmaršumas. Tai pratęsim vaistukų kursą, pakeitė diagnozę, dabar aš oficiali depresikė (vid. sunkumo), o ne su adaptaciniu s. Gerumas tame, kad antidepresantus įsigijau nemokamai. Eisiu ryt pas psichologę su jo siuntimu, vėl jaučiu kokius testus duos, tada 5dienį pas savo klinikos psichiatrę, kad vėl išrašytų siuntimą pas kietąjį psichiatrą ir kitą savaitę vėl pas jį pasirodyt. Gerai, kad nedirbu

Tik padejavo, kad nespėjom ištirti vaistų poveikio, kol dar dirbau, pasikeitė situacija, priežastis simtomų gali būti neurologinė, tada vėl pas kitą daktarą reiktų

Man asmeniškai neramu, kad vėl tų trankviliantų prirašė, dar ir pridėjo papildomai, nori visai mane nugesinti, neva tada turėtų tas nerimas taip nesireikšt. Tai jei aš gulėsiu paslika, žinoma, nesireikš. Bet juk jų negalima ilgą laiką vartoti. Nzn, nzn...