Su naujais visus!!!! Mes reti svečiai, bet va išlendam kartais
QUOTE(k_azu @ 2016 01 06, 21:08)
Ruki vargu ar labai pasikeis. Ji buvo musama pora metu pries jai pakliunant i prieglauda. Garsesnio zodzio ar staigaus rankos judesio iskart bijo ir visa susiguzia taip, kad sirdi suspaudzia. Ausyta panele tai tikrai

as ja siksnosparniu ir vadinu.
Nu aš irgi Jūsų fotkes žiūrėjau, vietovės labai gražios, ir šuva
Mano kalė irgi skriausta, bijojo visko nuo rankinuko iki šaldytuvo... po metų laiko ji atsipalaidavo, nustojo dergt namie, buitinių prietaisų ir rakandų nebebijo BET tik tų, prie kurių pripratusi. Padėk kambary dėžę nuo naujo siurblio ir ji jau bijos pro ją praeiti.
Aš pradžioj bandžiau ją socializuoti už namų kiemo ribos, bet galiausiai nuleidau rankas - neįmanoma jos išmokyti, kad ji nebijotų tokių dalykų, kurie normaliems šunims atrodo yprasti. Niekada nežinai ko ji išsigąs ir šoks arba guls ant žemės (toliau jau tik viena išeitis - imi ant rankų ir nusineši

) ar praeivio žvilgsnio, ar vėjo papūsto lapelio ar, kai kokia medžio šakelė trakšteli po kojom. Žodžiu šitoj vietoj visiškai nenuspėjama, o matytumėt ją savam kieme - erelių erelis

tai vat aš susitaikius, kad į žygius mes einam su Torino, mažiukė lieka namie.
Žodžiu man tapo lengviau, kai aš tiesiog susitaikiau, kad ji yra kitokia.
Įmetu savo mylimuką, kaip gražiai pozuoja prieš mėsos bliūdą

ir cucių bučkį Kalėdinį