QUOTE(EGLUCIUKE @ 2015 10 18, 22:01)
Kai gyvenime kiekviena diena mums tampa issukiu, kiekviena valanda, minute, sekunde virsta nerimo kupinu sustojusiu laiku, zmogus supranta, kad realybe ji gasdina, nezinia gniauzia kvapa, neteisybe vargina, ir jis gyvena tam, kad bijotu, bijo tam, kad gyventu, nes bijo gyventi taip, kaip nebijotu.
Tokia yra realybe zmogaus sergancio nerimo sutrikimais, tokia yra kasdienine kova su savimi, su mintimis, su baime buti, baime gyventi ir save realizuoti, taciau yra poreikis ta daryti, begalinis noras pasveikti, nugaleti nepagrystas baimes ir zengti drasu zingsni I prieki svisenio dvasinio gyvenimo link.

Tokia yra realybe zmogaus sergancio nerimo sutrikimais, tokia yra kasdienine kova su savimi, su mintimis, su baime buti, baime gyventi ir save realizuoti, taciau yra poreikis ta daryti, begalinis noras pasveikti, nugaleti nepagrystas baimes ir zengti drasu zingsni I prieki svisenio dvasinio gyvenimo link.






Bijau girtis, bet gal reiktų, nes čia šitiek esu privėmus. Savaitgalį tikrai neblogai morališkai jaučiaus. Tik žiauriai pavargus kažko. Nors kaip ir keistoka, nes darbe nėr, kad persidirbu, bet miegočiau miegočiau miegočiau...