Depresija

Sveikinu ir aš Mėją.
O Deraramos noriu paklaust. Ar tau neatrodo, kad nerimas yra liekamasis reiškinys dėl ką tik praūžusios nesėkmės? Nežinau, ar į temą, nes žmonės skirtingi, tavęs nepažįstu artimai. Matuoju pagal save - puikiai žinau, kad po pan. nesėkmės jausčiaus klaikiai n dienų ir mėnesių. Ir man tai atrodo normalus adekvatus atsakas į pan. situacijas. Nebent moki "nusispjaut". Bet aš abejoju, nes visos jei mokėtume, tai nesėdėtume čia.

ne, šįkart tikrai nestresuoju dėl to, kas jau įvyko. Stresavau dirbdama, stresavau, kai reikėjo ten kalbėtis, aiškintis, bet dabar, kai ten nebedirbu jaučiuosi dėl to geriau. Apie kito darbo paieškas dar psichozės nėra, jau žinau, kad tai užtrunka, įgijau imunitetą ir blaiviau mąstau, nebededu visų gyvenimo prasmių ir vilčių į darbą. Noriu tiesiog ramiai gyventi, dėl savęs, kaip visi žmonės. Kuistis namie, turėt laisvalaikį, mokytis, išsimiegot, tvarkytis save ir aplinką. Visa tai aš turiu. Turiu žmogų, kuris yra šalia ir manim pasirūpins. Niekam nesu skolinga ir už nieką neatsakinga.

kliomba, pritariu tau, reikia mažiau analizuot. Bet pas psichologę vis vien noriu nueiti... Labai blogai nėra, manau, kad ligoninės nereikia..

bučki, o tai kaip nuo to pagyti? Negi dabar visada taip bus? Aš noriu pasveikti. Noriu nebegerti vaistų. Tikiu, kad tai gali praeiti. Noriu kurti šeimą (po kelių metų) ir nebesirgti. Noriu būti normali.. Jautri, bet ne serganti..

Hm. Kalbi net labai sveikai dabar. Norų turėjimas reiškia daug.

Mėja, ačiū tik šiandien pasiėmiau, penktadienį visą dieną buvau išvykus... buvo išrašytų, bet labai AČIŪ.

Tai visgi ryžaisi gyvį atsivežt.

Sveikos, turiu stresuojančią bendradarbę,su panikos priepuoliais. Ant visų ji pyksta,visi blogi.
Dirbam mažoj įmonėj, biuletenio stengiamės neimti ,tai paėmė savo vaikui - ir sėdės ilgai, kol pasveiks. Aišku,jai gi poilsio reikia. Ir dar pyksta ko mes burbam dėl biuletenio. O mums slenkantis grafikas,tai praktiškai be išeiginių dirbam. Manau pirma reikia su savim susitvarkyti, o ne pykti nežinia dėl ko ant plušančių bendradarbių. Ji jaučiasi pasaulio bamba -ką norit tą darykit,manęs tai neliečia. Skaudu..

Greičiausiai tas pykimas yra charakterio bruožas, depresyvios personos kiek žinau, nelinkę savęs aukštinti, nors irzlios gali būt. Bet tu geriau žinai, kaip ten su ja yra.
Ir ačiū tau už priminimą, kad visad reik atsižvelgt, kad kitų žmonių neskaudint dėl savo problemų. Patart neturiu ką. Gal šalintis, mažiau komunikuot, jei tai įmanoma.

Va taip ir stengsiuos daryti. Šiaip esu ramaus charakterio,bet ką ji pasako,peržengia viską. Ir negera nei auklėtoja, nei kaimynė, nei direktorė ,su visais ji draskosi. Matyt toks charakteris.

Klausimas ne man, bet pasipasakosiu. Eile metu mane dusino nerimas su panikos atakomis. Vadavausi xanaxu arba gabaliuku klonazepamo. Po to kazkaip eme reteti ir visai praejo. Iki atkritimo, eile metu gyvenau be nerimo, panikos ataku, kaip normaliausias zmogus. Gal ir tau ims reteti ir visai praeis tas nerimas.

As irgi esu emus atostogas, biuleteni per pati darbymeti, nes MAN reikejo. Blogai jauciausi nesusitvarkiau su savim. Gal ir ant manes taip kasnors pyko. Kitavertus, kodel pykti, jeigu viskas daroma teisetai. Kam pvz eit i darba sergant ir kitus uzkresti?
Draskymasid su visais cia jau kita kalba. Matyt mpteriskei darbas vienas is stresoriu, tai gelbejasi kaip moka, laikinai. Bet beda turbut joje, jeiguvisi aplink blogi.

Daniella,ryzaus.1darbininkas jau3savaite kai savo vezas ir nieko.

deraramos - aš nemanau kad nerimas išgydomas. na kad vaistukai biški ir viskas. aš manau kad tai procesas ilgesnis, trumpesnis, kaip kam. ir ne vaistukais išgydomas - o kažkuo į ką tu atsiremi. vaistai tik padeda nenublūsti nerimaujant. o visa kitą tai priežasčių atradimas, kažko raminančio (sportas, muzika, tikėjimas, joga, kvėpavimai, gongai, knygos, draugai, sektos, vienuolynai...) ieškojimas. gal kažkam užteks minties svarios ir viskas sustos į savo vietas. kitam tikriausiai teks dirbti iki senatvės.
aš nemanau kad galima kažkaip pagyti, pasveikti nuo savo prigimties, charakterio. gal nuo priežasties iššaukiančios priklauso. mano nerimas - mano charakteris, jautrumas, reakcija į aplinką ir vaistai neišgydysi. turi kažkokias vertybes rasti, prioritetus, kažkoks suvokimas ateiti. baimė gyventi pranykti. neišgydysi vaistai baimės gyventi - nu užslopinti gali, bet nustoji vaistus-priežastis tai likusi.
aš šiandiena naujieną sužinjau iš savo psic...ės (nežinau net pas ką einu ir kuo jos skiriasi ). kad vaistai man turėtų nuimti nerimą absoliučiai. kad jokio fono neturėtų būti. kad nerims yra fizinė kūno reakciją į tam tikrą situaciją - lauki vaiko, grįžo, nurimai, ir pan. o fono neturi būti. to per 4 metus neišsiaiškinau. nes geri vaistus, fonas mažesnis ir man gerai, ji klausia- kaip jautiesi, sakau gerai - nu ir gerai o pasirodo negerai, turėtų jo nebūti.
ir vis man prikiša kad praėjau gi psichoterapiją pusę metų ir jokio rezultato - nu aš ten nieko doro toj terapijoj neįžvelgiau. kažkokių konkrečių patarimų neišgirdau - išgirdau diagnozavimą kažkokių aspektų kokia esu, bet tik tiek. nelabai suprantu kaip tai man turėjo padėti. išsišnekėjau, apsikapsčiau. ir maždaug gi PUSĘ METŲ lankei nu tiek to. užsirašiau dar po pusės metų pusei metų. nesuprantu kaip ten jūs greit taip papuolat visur.

o tu cia nemokamai lankei? is vilniaus tu? jei didziajam mieste kokiam, tai mokamu ant kiekvieno kampo...
puse metu ner daug.