Depresija

#49
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 10 20, 11:29)
o tu cia nemokamai lankei? is vilniaus tu? jei didziajam mieste kokiam, tai mokamu ant kiekvieno kampo...
puse metu ner daug.

nemokamai
mokamų tai nenoriu, nu man žiauriai gaila pinigų nesuvokiant to prasmės po pusės metų nemokamai smile.gif man atrodydavo kad ji iš nuobodumo miega užsimerkus. nors tame centre ją kaip geriausią, stipriausią gyrė.
Atsakyti
#50
QUOTE(Night13 @ 2015 10 19, 21:40)
Hm. Kalbi net labai sveikai dabar. Norų turėjimas reiškia daug.

malonu, kad taip rašai 4u.gif

QUOTE(bučkis @ 2015 10 20, 07:50)
deraramos - aš nemanau kad nerimas išgydomas. na kad vaistukai biški ir viskas. aš manau kad tai procesas ilgesnis, trumpesnis, kaip kam. ir ne vaistukais išgydomas - o kažkuo į ką tu atsiremi. vaistai tik padeda nenublūsti nerimaujant. o visa kitą tai priežasčių atradimas, kažko raminančio (sportas, muzika, tikėjimas, joga, kvėpavimai, gongai, knygos, draugai, sektos, vienuolynai...) ieškojimas. gal kažkam užteks minties svarios ir viskas sustos į savo vietas. kitam tikriausiai teks dirbti iki senatvės.
aš nemanau kad galima kažkaip pagyti, pasveikti nuo savo prigimties, charakterio. gal nuo priežasties iššaukiančios priklauso. mano nerimas - mano charakteris, jautrumas, reakcija į aplinką ir vaistai neišgydysi. turi kažkokias vertybes rasti, prioritetus, kažkoks suvokimas ateiti. baimė gyventi pranykti. neišgydysi vaistai baimės gyventi - nu užslopinti gali, bet nustoji vaistus-priežastis tai likusi.
aš šiandiena naujieną sužinjau iš savo psic...ės (nežinau net pas ką einu ir kuo jos skiriasi  biggrin.gif ). kad vaistai man turėtų nuimti nerimą absoliučiai. kad jokio fono neturėtų būti. kad nerims yra fizinė kūno reakciją į tam tikrą situaciją - lauki vaiko, grįžo, nurimai, ir pan. o fono neturi būti. to per 4 metus neišsiaiškinau. nes geri vaistus, fonas mažesnis ir man gerai, ji klausia- kaip jautiesi, sakau gerai - nu ir gerai biggrin.gif o pasirodo negerai, turėtų jo nebūti.
ir vis man prikiša kad praėjau gi psichoterapiją pusę metų ir jokio rezultato - nu aš ten nieko doro toj terapijoj neįžvelgiau. kažkokių konkrečių patarimų neišgirdau - išgirdau diagnozavimą kažkokių aspektų kokia esu, bet tik tiek. nelabai suprantu kaip tai man turėjo padėti. išsišnekėjau, apsikapsčiau. ir maždaug gi PUSĘ METŲ lankei biggrin.gif biggrin.gif nu tiek to. užsirašiau dar po pusės metų pusei metų. nesuprantu kaip ten jūs greit taip papuolat visur.

aš irgi nemanau, kad galima pagyti nuo savo charakterio, auklėjimo spragų ir tiesiog požiūrio į pasaulį. Sutinku, kad normalu nerimauti, esant priežasčiai. Gal kiti ir moka nusispjaut, bet mes ne. Ir nesitikiu, kad būsiu robotas ar išmoksiu eiti prieš savo prigimtį. Mano psichiatras man irgi tą sakė, kad vaistai turėjo nuimti nerimą, turėjo didesnį poveikį daryt, nei kad dabar daro. Vat įdomu, kad kartais net nesupranti tos užeinančio nerimo priežasties. Fonas ir man mažesnis. Nebebliaunu smile.gif Psichoterapija, tikiu, kad padeda, bet ir nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis ja tiki, kiek įsitraukia. Psichoterapeutas - tik priemonė, kuria reikia norėti ir mokėti naudotis. Keista tik, kad taip neprofesionaliai prikišinėja tau.


Gavau darbo pasiūlymą, bet labai abejoju, ar sutikt... Atrodo, tik imk, griebk, bet daug klaustukų yra. Nėra, kad tikrai tikrai norėčiau ten. Dėl kelių priežasčių.. Kita vertus - darbas, nauja galimybė..
Atsakyti
#51
Labas 4u.gif

Noriu šiek tiek įsikišti ir pasidalinti patirtimi apie psichoterapiją/psichologinį konsultavimą. Pati pas psichologę lankiausi 4 metus. Ir esu baigusi psichologijos studijas dėl savęs smile.gif Tik noriu pasakyt, kad tie pokyčiai nesimato taip akivaizdžiai, juk ir lankymasis išsitęsia laike, tai sunku pamatyt, kad vat, jau pasikeitė kažkas. Greičiau pajautimas, kad tie dalykai, kurių spręsti atėjai, jau nebėra problema, nors jie galbūt ir neišnyko, pvz., kažkokios bendravimo problemos. Vis tiek lieki toks, koks esi, su savo charakteriu, tik tai tau nebetrukdo gyventi. Pokyčiai tęsiasi ir pabaigus konsultacijas, tai matau iš savo gyvenimo pasikeitimo - pajėgiau priimti tam tikrus sprendimus. Tai čia tas akivaizdus pasikeitimas.
Kurios esat skeptiškai nusiteikusios, nežinot, ką ten kalbėt, kuo kalbėjimas gali padėt - psichologinis konsultavimas tai gydymas per santykį su psichologu. Tai nebijokit į jį leistis. Sakykit, kad nežinot, ką pasakot, sakykit, jei atrodo, kad psichologas nuobodžiauja, kad jam neįdomios jūsų problemos, kad pykstat ant jo, abejojat ir t.t. Tai ir yra tie įrankiai, per kuriuos jums padės wink.gif Aišku, ir savo psichologą reikia surasti. Sėkmės 4u.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(bučkis @ 2015 10 20, 11:47)
nemokamai
mokamų tai nenoriu, nu man žiauriai gaila pinigų nesuvokiant to prasmės po pusės metų nemokamai smile.gif man atrodydavo kad ji iš nuobodumo miega užsimerkus. nors tame centre ją kaip geriausią, stipriausią gyrė.

sako, kad mokami atseit geresni, labiau isigilina i pacienta, bet as kazkodel netikiu tuo. labiau tikiu, kad reikia surasti "savo" žmogų, ir tuo, kad vieni tiesiog geresni specialistai, sukurti siai specialybei, o kiti ne (kaip ir bet kurios kitos srities darbuotojai). mastau.gif

QUOTE(deraramos @ 2015 10 20, 12:10)
Gavau darbo pasiūlymą, bet labai abejoju, ar sutikt... Atrodo, tik imk, griebk, bet daug klaustukų yra. Nėra, kad tikrai tikrai norėčiau ten. Dėl kelių priežasčių.. Kita vertus - darbas, nauja galimybė..

kodėl nenori ir kodel nori?

QUOTE(agnea @ 2015 10 20, 13:28)
Labas  4u.gif

Noriu šiek tiek įsikišti ir pasidalinti patirtimi apie psichoterapiją/psichologinį konsultavimą. Pati pas psichologę lankiausi 4 metus. Ir esu baigusi psichologijos studijas dėl savęs smile.gif Tik noriu pasakyt, kad tie pokyčiai nesimato taip akivaizdžiai, juk ir lankymasis išsitęsia laike, tai sunku pamatyt, kad vat, jau pasikeitė kažkas. Greičiau pajautimas, kad tie dalykai, kurių spręsti atėjai, jau nebėra problema, nors jie galbūt ir neišnyko, pvz., kažkokios bendravimo problemos. Vis tiek lieki toks, koks esi, su savo charakteriu, tik tai tau nebetrukdo gyventi. Pokyčiai tęsiasi ir pabaigus konsultacijas, tai matau iš savo gyvenimo pasikeitimo - pajėgiau priimti tam tikrus sprendimus. Tai čia tas akivaizdus pasikeitimas.
Kurios esat skeptiškai nusiteikusios, nežinot, ką ten kalbėt, kuo kalbėjimas gali padėt - psichologinis konsultavimas tai gydymas per santykį su psichologu. Tai nebijokit į jį leistis. Sakykit, kad nežinot, ką pasakot, sakykit, jei atrodo, kad psichologas nuobodžiauja, kad jam neįdomios jūsų problemos, kad pykstat ant jo, abejojat ir t.t. Tai ir yra tie įrankiai, per kuriuos jums padės wink.gif Aišku, ir savo psichologą reikia surasti. Sėkmės  4u.gif

man atrodo, tai svarbus pokytis .

ar lankymasis pastumejo studijuoti, ar atvirksciai? ka dave studijos?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VėjoVaikas: 20 spalio 2015 - 13:12
#53
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 10 20, 13:11)
kodėl nenori ir kodel nori?

Geras klausimas. Iš pat pradžių abejingai žiūrėjau į tą įmonę, nes nemažai neigiamų atsiliepimų aptikau skunduose. Praktiškai visi jie - iš paprastų darbininkų pusės. Įmonė ne per didžiausia (kiek virš 50 žm.). Varo ant vadovo.. Man pačiai jis šilto žmogaus įspūdžio nepaliko, labai pragmatiškas. Nemaža darbuotojų kaita rekvizituose, spėju, irgi gamyboje, bet gal ir ofise. Toli važinėti (apie valandą nuo namų iki darbovietės, jei viešuoju).

O noriu, nes gan 'normalus', atsakingas darbas, tokio pobūdžio ir noriu dirbti. Yra ir atsakomybės, ir savarankiškumo, ir bendravimo, ir organizavimo. Alga nebloga. Viskas ant popieriaus, ne "priedų" pavidalu. Įmonė veikia stabiliai, pelningumas auga. Ofisas tvarkingas, ne kokia kamūrkė. Kiti darbuotojai, tiesioginė vadovė, normalūs žmonės pasirodė.

Tai tiek..
Atsakyti
#54
Man sakė, kad nerimas normalu, jį jaučia VISI žmonės, gali jausti ir nemotyvuotai. Kaip suprantu, pataloginis jis tada, kai trukdo atlikt kasdieninius veiksmus.
Atsakyti
#55
QUOTE(Night13 @ 2015 10 20, 14:45)
Man sakė, kad nerimas normalu, jį jaučia VISI žmonės, gali jausti ir nemotyvuotai. Kaip suprantu, pataloginis jis tada, kai trukdo atlikt kasdieninius veiksmus.

tada man nieko nėra absoliučiai, nes bliaudama ir kalatodamasi viduje viską pasidarau, gal rečiau, gal nesureikšminu. nu dažniau rėkiu namuose, dirgli. bet kasdienius veiksmus atlieku daugiau mažiau kokybiškai.
mane tas nervuoja labia labia. kad tai yra interpretacija, subjektyvu ir pan. gerklę skauda arba ne, pagydė arba ne, o čia murgdaisi murgdaisi. tikiu kad nuėjus pas N žmonių N ir pastebėjimų gautum kaip turi būt o kaip neturi. aš nekenčiu savo "diagnozės".
nes tas kas nebuvo pas gydytojus, kažkokiu tai periodu stresavo numetė 10 kg, paskui viskas praėjo ir tai nurašo- nu stresas buvo, gyvenimo pokyčiai.
o aš ahaaa va mano nerimas lenda, negaliu suvaldyt, tai vaistų tai ano, galiausiai imu nerimauti dėl to, kad nerimauju.
ir galvodavau būčiau koks kaštonas ir dzin, aiškus ciklas, etapai. bet šiandiena galvoju - nifiga gi aš nerimautoja į ateity.tai nervuočiaus o jei blyn sezonas kita met sausringas kaip aš tuos kaštonus subrandinsiu, o jei šalnos nukąs žiedus, tai negalėsiu pilnaveriškai saves realizuoti žyėjime wacko.gif šūdas

ai nu dzin. aš galvoju dar visus tuos metus gėriau tik vienus vaistus. ir jie man padėjo, ir sako pussilpnė doze. nu ir gerai tada gal. padidinsiu doze žiūrėsiu kaip be nerimo vaikščiosiu. aš sakau jai - bet tai normal gal. tai be nerimo visai kip be jausmų, kaip be plionkės kokia eisiu tipo man viskas geri ir ramu kai ramu tik vaistų pagalba...kažkokia nesąmonė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bučkis: 20 spalio 2015 - 14:07
#56
pavargau-darbe tvarkai,namie tvarkai suns "tvarka"...isskalbe mano chalata istraukes is spintos piene...
Atsakyti
#57
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 10 20, 13:11)

man atrodo, tai svarbus pokytis .

ar lankymasis pastumejo studijuoti, ar atvirksciai? ka dave studijos?


Tai ir yra tas pokytis, kuris įmanomas, nes charakterio nepakeisi. Tik jis nėra taip aiškiai pajuntamas, kad va - jau smile.gif

Studijuoti norėjau seniai, tai gal lankymasis ir padėjo apsispręsti. Kol nepraėjau teorijos, neįsivaizdavau, kaip ta terapija veikia. Paskui susidėliojo viskas aiškiai.
Studijos davė daug žinių man įdomioj srity, šiaip mąstymo kritiškumą, jei taip galima pasakyt smile.gif Požiūris į kai kuriuos dalykus pasikeitė. Gyvenime įgytas žinias taikyt nežinau, ar pavyksta, tikriausiai nedaug smile.gif Jei būtų poreikis, pasistengčiau.
Atsakyti
#58
QUOTE(Jurada @ 2015 10 19, 23:04)
Šiaip esu ramaus charakterio,bet ką ji pasako,peržengia viską. Ir  negera nei auklėtoja, nei kaimynė, nei direktorė  ,su visais ji draskosi. Matyt toks charakteris.  g.gif


Jeigu pyksta ir draskosi, tai cia pykcio priepuoliai. Panika butu baime:)
Papildyta:
QUOTE(deraramos @ 2015 10 19, 21:34)
o tai kaip nuo to pagyti? Negi dabar visada taip bus? Aš noriu pasveikti. Noriu nebegerti vaistų. Tikiu, kad tai gali praeiti. Noriu kurti šeimą (po kelių metų) ir nebesirgti. Noriu būti normali.. Jautri, bet ne serganti..


Nerimas kartais ateina paveluotai. Atrodo kad dabar nestresuoji, bet buna sureaguoja po kurio lailo, pvz tai kaip darbe ten kankinaisi. Man daznai blogumai ateidavo kai seniai jau visos priezastys atrodydavo praejusios.
Norai turbut geri. Bet bandyk saves nespaust, kad va sergu, noriu pasveikt. Situose dalykuose nera tokiu ribu ir konkretumu, labai viskas plaukia. Visada yra siekis jaustis geriau. Bet nera tokios tabletes, kuri vau ir padeda simtu proc, ar tokios terapijos, kur atvaikstau ir laukiu stebuklo. Daznai tu pokyciu nedijaucia, arba ju nesuvokiam, arba tik kada nors veliau pamatom praeiti, kad va tuo metu pagerejo.
As pvz neturiu tikslo pasveikti, nes nezinau ka tai reiskia. Nesuprasciau kuri as esu sveika kuri nesveika. Bet labai noriu kad nebijociau gyvent tokia kokia esu.
Atsakyti
#59
gal kas norit su manim ir suniu savaitgali i verkiu parka vaziuot?Night,Vejo vaikas?dar kas nors???aisku jei grazus oras bus.
Atsakyti
#60
meja, o tu šunį autobusu vežiojies? g.gif


Šiandien turiu priimti sprendimą - pasirašyti sutartį arba ne. Dar prieš tai varau į kitą pokalbį, kur labai labai noriu dirbti, jau antras susitikimas, tai taip jiems ir pasakysiu, ar mane priimat, nes jau turiu kitą pasiūlymą unsure.gif Žiauriai greit čia viskas išėjo, nesitikėjau. Ir abejonės kankina. Galiu save nuraminti, kad viskas bus gerai, kad niekas nepririš manęs prie tos vietos, jei bus blogai, durys atviros, nieko neprarandu. Bet aš noriu ne prarasti, o gauti. O tai priklauso ir nuo mano nusiteikimo, kuris kol kas yra abejotinas. Tikiu, kad mažai šansų, jog ta kita darbovietė iškart pasakys, kad ok, priimam, dirbk pas mus. Bet aš jiems savo situaciją jau pasakiau telefonu ir jie mane kviečia susitikimui.. Apskritai jaučiuos rami. Kol kas.
Atsakyti