Depresija

po poros savaiciu ir taip netenku darbo. lieka mokslas ir perpus mazesnes pajamos. nors nebus lengva, bet del pinigu jaudinuosi maziau nei dziaugiuosi del atsiradusio laisvo laiko. bet kas is to, kad as puse dienos praguliu lovoj, kita puse praslampineju namie. tie visi pomegiai galvoj sukas, bet juos uzgozia O BET TACIAU.... toks vat laisvalaikis. artimuju mazai turiu, gimines nx pasiunciau senokai jau, draugu biski. bandysiu su tais pomegiais. o gal issikristalizuos is tuscios galvos kasnors dar. bet prisiminus pries tai nedarbingumo laikotarpi, tai turbut degraduosiu ir uzkerpesiu vel.


vemt noris ne nuo per didelio emocingumo, o nuo suvaidintu emociju. nei jai ten idomu, nei ka, dzin jai tavo darbai ir tavo emocijos, jei atvirai. dirba ir tiek. man irgi tokia nepatiktu

Tu teisi, Vėjavaike. Aš taip neišrišau kodėl. Nelabai ir rišau, žinoma.

Jo, manau, kad man geriau. Tikrai pagerėjo, normali beveik jaučiuosi. Apie depresiją man niekas nepasakojo, nei apie adaptacinį sutrikimą, kuris buvo pirmas įrašytas. Panikos atakos kartodavosi nuo vaikystės, bet tik stresinėse situacijose. Paskui dėl darbų buvo didelis stresas ir kadangi tai užsitęsė, užsitęsė ir mano savijauta. Manau. Paskui jau ir dirbt nebesugebėjau.

Dėl tos psichiatrės, tai tiesiog toleruok ją ji irgi tik žmogus. Nors suprantu, tave gali nervint tokie žmonės. Aš negaliu pernešt chamų. Iškart nervintis pradedu.


oho, kokia pažįstama situacija, atrodo, mano dublerė esi. Lygiai tokia pat buvusi ir ne sykį situacija ir elgesys joje. Tas gulėjimas ir slapinėjimas, degradavimas ir kerpėjimas. Aš net svorio priaugau per paskutinį nedarbo pusmetį. Bet gal bus tau kitaip šįkart? Nuo tavęs tik priklauso.

Dar tik antras kartas as buvau labai labai pavargus nuo darbu ir lekimo, kolkas isties kaifuoju ir nenoriu i darbo puse nei paziureti. ir dar dabar pagalvojau, kad turbut butent tada, kai as ten merdejau be darbo, man pasireiske i depresija panasus ryskus pozymiai, ir ne dienom, net gal ne savaitem. dabar zinau, kad nuo manes viskas priklauso, bet lengva pasakyt...... ziuresiuos. jeigu matysiu, kad smingu i pelke, reiks kazkaip gelbetis.

o kaip tu atradai, ko tu is tiesu nori? ir kaip ta nora suderinti su galimybe uzdirbti ir apskritai rasti darba? nes nu visokiu iracionaliu noru tai yra turbut...

Nu va, aš turėjau tris. Tik nei sykio neleidau sau 'tiesiog' ilsėtis, 'tik' mokytis, pastoviai arba su įtampa ir stresu, ieškodama naujo darbo arba ant sofos apatijoj ir daržovienėje, arba sriūbaudama ir baubdama ant tos pačios sofos. Gerai, kad leisi sau pailsėt. Gal atsigausi.

aš ko iš tiesų noriu žinau seniai, bet niekada to nepuoselėjau, nekursčiau, slopinau savo potraukį, paskui pradėjau jo bijoti, savim abejoti. Kaltinau save, kad nesiimu jo ir panašiai. Dabar tik gal priėmiau save, kad nesvarbu, kad aš tuo neužsiimu, galiu užsiimti, galiu ne, kaip noriu, ir nuo to aš nei blogesnė, nei geresnė. Turbūt. Norai ne visada suderinami su galimybe uždirbti. Na, bent jau nemanau, kad mano atveju. Gal tu pvz norėtum autoservisą atidaryti, virint ar ką. Tai pelninga. Bet jei nori kanarėles augint, jau sudėtingiau, turi tada daug mokytis, keliaut, tada įkurt savo kokį muziejų ar veislyną, nu mažai šansų, kad iš to pragyvensi, bet kas čia žino. Ir dažniausiai tas, ko iš tikrųjų nori, nėra darbas kažkam gal neteisingai mane supratai, kai rašiau, kad gavau būtent tą darbą, kurio norėjau. Taip, būtent to darbo norėjau, bet ne būtent tokio darbo 'būtent tokio' aš negaliu norėti, nes jo nėra. Iki tol reikia labai labai daug dirbti, kad tave pradėtų vertinti už tai, ką darai. Malonumas tampa darbu. Tik po įdirbio galima grįžti prie malonumo. Ir nemanau, kad tarkim šefas su aistra maistui paėmė ir atidarė restoraną ir savo malonumui dirbo. Ne, jis iš pradžių arė. Arba siuvėja, pragyveno iš malonumo siūti Nevargo, nesėdėjo naktim, jai malonus nugaros skausmas ir stori akiniai... Bet turbūt būna tokių, kurie rimtai vien iš savo noro, be papildomų pastangų uždirbo ir gyveno. Bet gal nedaug. Hario Poterio knygas irgi vargšė rašė, juk jai patiko, bet paskui tai jos darbas buvo, rašė ir rašė storiausias knygas, reikalavimai prasidėjo ir t.t. Laikas man miegot, jau blūstu

deraramos - labai už tave džiaugiuosi, tegul būna "ilgai ir laimingai"
ir malonu skaityti tavo pamąstymus - racionalius, ramius ir sudėliotus.

man gražu kaip meja šuniui pramogų ieško

aš nuo nerimo perėjau į apatiją. nu atrodo ir tegu. pavargau morališkai nuo visko, tų pačių darbų, kolegos, problemų, minčių. kita vertus tikrai nesu iš tų labia besistengiančių, ariančių ir visa save atiduodančių. tai gal dėl to ir esu tokioje stadijoje kokioje esu. aš nežinau kaip ir mane apima apatija, o ne noras - varyt, ieškot sužinot įveikt. išvis dabar man kažkokia pabėgimo į miegą stadija. gal tikrai reikia atsiduoti gyvenimui -davė burną duos ir duonos įdomu tik kas tas davėjas bus ir kiek ilgai šers

Tai štai. Gal kam bus aktualu. Galiu atsakingai pranešti, kad poliklinikos psichologo paslaugos po 5 chaliavų konsultacijų, kaštuoja cielus 2.49€. Kad jų skaičius ribojamas, nesakė, tai, matyt, neribojamas.

Ir dar gal kam aktualu irgi bus. Psichologas gali duoti tokį kažkokį testą (aš jo dar nedariau, bet, sakė, kad darysiu), asmenybės tipui nustatyti. Tam, kad ala susitaikyti su tuo, kas savoj didžioj asmenybėj neįveikiama, ką galima pataisyt ir pan. Jų, turbūt, pilna internete, tų visokių testų, bet gal psichologo profesionalesni patys testai ir komentarai, ką žinau. Jei kam bus įdomu, galėsiu pasakyt įspūdžius, kai padarysiu ir pakomentuos.

bet gal ne visiems duoda tuos testus, nes maniske nieko net neuzsimine. gal pagal problema pritaiko? o del kainos tai

nu tai pranešiau, kad galima pasiprašyt, jei prasmę tame įžvelgtumėt. aš nžn ar įžvelgiu, bet jei taip pasiūlė, motyvavo kuo tai gali būt naudinga, tai aš pasitikiu, be to, blogiau nebus.
tai tu dar tik pradėjai lankytis, man, va po šešto karto tik taip sugalvojo. paguglinau, kas tie asmenybės tipai. seniai buvau internetinius kažkokius ala pramogai darius, tai buvo ISFP vadinamas. man atrodo, kad atitinka mane puikiai, pažiūrėsim, ar sutaps ir kaip pakomentuos, kame aš neįgali pagal savo didingą asmenybę, ir kitaip nebus, o kame galiu stengtis nebeprasmiškai. tai gal ir pagal problemą pritaiko, aš nžn.

Sveikos

Deraramos sveikinu, gal šį kartą kitaip viskas pajudės.

Night, įdomūs tie testai smagu juos daryt. Mano buvo lyg kaip einšteino.... jau nepamenu, pagal tą klasifikaciją , aišku su I

Jo, įdomus, tiek, kad juos bent aš padarau, ir pamirštu. Kaip ala pramoga. Tai tikiuos, kad psichologė užakcentuos išvadas, kad turėčiau omeny, kuo jie gali pasitarnaut ateity, jei tokia bus.

Deraramos, kaip šian jausmas? Aš kiek darbinaus, būdavo toks geras jausmas, pakylėjimas gal net. Tik db kur dirbu, labai ne kokios stadijos čia atėjau.