O tu lankysies pas psichologę? Ir dar įdomu, kaip vertini tą "durnių ratelį", ar kokį postūmį teig. davė tau? Ir ar nedavė neigiamo apart erzelio?
Čia interviu klausimai, manau, aktualūs ir kitoms.
Tas minėtasis ne dėl poilsio buvusio, bet esamo krūvio kaip koks isterikas. Jo žmona tikrai neatrodo protaknisė ir, manau, akivaizdu, kad "galva" ne ji. Nėr, kad ta isterija nukreipta į mane, bet kai pusdienį trečia diena girdžiu iš šalia esančio kabo isterijos apraiškas, maždaug tokias, kaip: "koooooo šitam reikia, 3-čiąkart skambina", "kaaaaas vėėėėėėėl" (inkščiančiai sukandus dantis), "eeeeeeeiiiiina jie šikt", "kuuuuuur faktūra?!!!! ieškokit faktūros?!!! kaip tai neturit???!!!!! pas mane nėra, - IEŠKOKIT, SAKAU, GREIČIAU!!!!!!!", "spausdinkit!!!! (po minutės) dar neatspausdinot???!!!!!! fantastika!!!!!!!!!!! ką jūs veikėt!!!!!!!!!!!!" ir t.t., ir pan.
Žo, tik ir laukiu, kad kur išvažiuotų, mane isterijos vargina. Topas buvo kai paprašiau šį tą padaryt tokį eilinį veiksmą, kurį tik jis daro pas mus ir dėl kurio ateina babkės, užisterikavo, kad NIEKO JIS NEDARYS, JAM JAU GANA!!!
Nežinojau ir ką pasakyt... Tiesa, užisterikavęs užsidarė duris ir padarė ko prašytas, kaip kitądien sužinojau.
Toliau gali neskaityt, Vėjavaike. Bus apie Dievą.
Tai va. O aš su Dievu šnekuosi ir šnekuosi, žinokit. Šiandien užėjau į bažnyčią grįžtant namo. Į mišias nespėju, bet dabar Vėlinių oktava vadinama, t.y., meldžiamasi ir po mišių. Aš kai viena, aplink nepažįstami, moku įsijaust į maldą, o, galbūt ir pažįstami netrikdytų. Žodžiu, pradėjo melstis kunigai, žmonės pritart kas derama, imu įsijaust. Prisėlina jaunas vyras. Maniau, prisėst šalia nori, bet kokio velnio, galvoju, juk yra tuščių suolų. Nuo prisėlinimo, aišku, pašoku, kaip elektros nukratyta ir jau ketinu pati eit į kitą vietą - tegu sėdi sau lamingai, kad jau ČIA reikia, galvoju. Tas, pasirodo, ne prisėsti nori, o pinigų, nes, mat, neturi už ką pavalgyti. Gal aš kiaulių kiaulė, gal čia išbandymas buvo ir labai nekrikščioniška, bet, įvertinus situaciją, mandagiai jį pavariau šalin ir pati pasišalinau toliau. Tiesiog man labai sunku suvokt, kaip suaugęs jaunas vyras, atkreipiau dėmesį, kad apsirengęs geriau nei aš, nepražilęs juodų juodų plaukų (nebent dažo), ateina iš moters kaulint pinigų. O jis tikra ta žodžio prasme kaulijo. Taip pat, jei jau TOKIOJE VIETOJE, tai pasirinko tikrai netinkamą metą - buvo svarbios akimirkos tiems, kas tiki...
Priėjo prie kitos moters mažumėlę nusitaikęs. Mačiau, kaip ji kažką kalbėjo, kaip supratau, liepė palaukti, kol maldos baigsis, galop pakišo monetą.
Apsidairiau. Išties, panašu, kad "aukas" pasirinko neatsitiktinai - akivaizdu, kad nesitaikė į senyvus žmones (kaip suprantu, jie juk patys vargšai, o jaunesni, tikėtina, pinigingesni).
Aš aukoju šiaip, po nedaug, bet aukoju. Tiesa, kam, atsirenku. Gal ir nekrikščioniška taip. Jei ir narkotikams tuos pinigus išleis juk ne mano reikalas. Bet ir ėda sąžinė, ir groja egoizmas - iškart mintys sukas, kad pati š uždirbu ir kiek nervintis turiu, kiek tai laiko, pastangų užima. Na man atrodo, kad ne visi. Oi ne visi nedavalgę į gatvę eitų. Nesmerkiu, nes nežinau - kas, kad įmitęs atrodė, gal kokia rimta liga serga. Maža kas gyvenime pačiai gali nutikt. Tebūnie tada ir man žmonių rūstumas, kai alkana būsiu. Po visko dar kalbėjos su ta kita moterim. Buvo smalsu, išsiaiškint, kodėl jam taip atsitiko, bet, kažkaip ir baisoka - drūtas vyras, tamsu lauke.
Prašau, kasdieniai skaitiniai.
Na NEGERAI. 
