
Fainai praleidau savaitgali

Aš tai žinau, kur Mėja buvo.
Turbūt ir dėl to LT gera būt... Nors man tas pomėgis, jei taip galima pavadint, klaikus.
Aš buvau pas mamą. Paėdžiau, pamiegojau, susirinkau kotletus (tiksliau, tik į kuprinę reikėjo susidėt, mamytė savo kūdikui viską supakavo), dar pinigą davė (sakiau, kad nereikia, sakė, gi lauktuvių atvežei, argi tau nereikia pinigų...) ir atgal.
Aš tiesiog nuostabi dukra, kas tokios nenorėtų.
Į kapines nepapuoliau. Žinojau, kad nebus kam suvežiot greičiausia. ors šiaip ta kelionė mane visad išvargina pas mamą.
Nžn ar todėl, kad pirmąkart po daug metų tądien taip atsitiko, ar sutapimas, bet taip sunku ant dūšios... Toks jausmas, kad tėčiui TEN blogai.
Grįžus ėjau į mišias. Ir ryt prieš darbą ketinu eit. Iš tikro, man atrodo neteisinga, kad ryt ne laisvadienis. Mūs krikščioniškuos kraštuos juk abi šventės svarbios.


Aš buvau pas mamą. Paėdžiau, pamiegojau, susirinkau kotletus (tiksliau, tik į kuprinę reikėjo susidėt, mamytė savo kūdikui viską supakavo), dar pinigą davė (sakiau, kad nereikia, sakė, gi lauktuvių atvežei, argi tau nereikia pinigų...) ir atgal.


Į kapines nepapuoliau. Žinojau, kad nebus kam suvežiot greičiausia. ors šiaip ta kelionė mane visad išvargina pas mamą.
Nžn ar todėl, kad pirmąkart po daug metų tądien taip atsitiko, ar sutapimas, bet taip sunku ant dūšios... Toks jausmas, kad tėčiui TEN blogai.



QUOTE(Night13 @ 2015 11 01, 22:31)
Aš tai žinau, kur Mėja buvo.
Turbūt ir dėl to LT gera būt... Nors man tas pomėgis, jei taip galima pavadint, klaikus.


Vejavaike,nesigirsiu,bet lb patiko

Night,ne tik del to,ta pati karts nuo karto darydavau ir uk,tik cia pasieme kartu ir tt.
As tai noriu pas mama,man visad ten ramu ir gera,tik ki gero greiciausiai grysiu per kaledas.
Kokios tylios...
Aš nežinau, ar nesu pakeliui į duobę... Gal ne, jei pasivelku. Bet labai labai sunku ant dūšios. Ir dirbt sunku. Praėjo 7m nuo tėčio iškeliavimo anapus. Seniau tikėjau, kad jam ten geriau, nes neskauda. Bet paskutinius metus man kitoks jausmas.
MAN.
Nežinau, gal aš labai savanaudiškas žmogus, nes gedulas, ar kaip tai pavadint, tiek metų, kad gožtų akis, turbūt, nelabai normalu...
Aš nnoriu, kad taip būtų. Noriu, kad jis turėtų ramybę, kad nekentėtų TEN. Kadangi galiu tik tikėt, kad yra vienaip, ar kitaip, bet negaliu žinot, mane tas toks kaip nesaugumas smauga.
Jaučiu tokią kaip atsakomybę (gal tai meilė?), kad turėčiau jam padėt. Bet nežinau kaip.
Aš nežinau, ar nesu pakeliui į duobę... Gal ne, jei pasivelku. Bet labai labai sunku ant dūšios. Ir dirbt sunku. Praėjo 7m nuo tėčio iškeliavimo anapus. Seniau tikėjau, kad jam ten geriau, nes neskauda. Bet paskutinius metus man kitoks jausmas.






Night, o kas tave verčia matyti, kad ten jam blogai?
net jei blogai - turi nusiimti atsakomybę išspręsti, padėti ir apsaugoti. kaip - nežinau. gal sau įkalti, kad tu nesi atsakinga už tai kaip jis jaučiasi ten arba už tai kaip tu galvoji jis galėtų jaustis.
kita vertus reikėtų paleisti..gi sako negerai, kai žmogaus nepaleidi iš šiapus, o tu panašu mintimis labai įsikabinus ir nepaleidi. Būtų puiku, kad atsirastų žmogus, kuriuo tu patikėtum, kuris tau aiškiai ir prasmingai pasakytų padėkok, kad jis gyveno šalia tavęs, kad turėjai galimybę šalia jo augti ir pažinti šį žmogų, padėkoti už viską kas gero jums nutiko, atsiprašyti už tai kad nebuvai jam tobula ir paleisti. ir prisiminti būtų lengviau kas buvo gera, malonu nei galvoti o kaip jam dabar - nes to nesužinosi, o teigiamos mintys apie tą žmogų jam padėtų labiau. ir tau.
Papildyta:
mėjai taip pat ne kabintis į tai kaip lliūdna, ką veiktume dabar ką darytume, ir kaip norėčiau glostyti, ir kaip blogai kad nėra. o pasidžiaugti, kad gyvenime turėjai nuostabų draugą, ne visi tokius turi, tai didelė vertybė, pasidžiaugti kas buvo ir paleisti. o ne kabintis ko dabar neturiu ir kaip būtų jeigu būtų. nes irgi tikriausiai žiūrint taip tu nepaleidi, kankini, pririšus tą sielą prie saves. tai jei myli - paleisk, nesisavink.
net jei blogai - turi nusiimti atsakomybę išspręsti, padėti ir apsaugoti. kaip - nežinau. gal sau įkalti, kad tu nesi atsakinga už tai kaip jis jaučiasi ten arba už tai kaip tu galvoji jis galėtų jaustis.
kita vertus reikėtų paleisti..gi sako negerai, kai žmogaus nepaleidi iš šiapus, o tu panašu mintimis labai įsikabinus ir nepaleidi. Būtų puiku, kad atsirastų žmogus, kuriuo tu patikėtum, kuris tau aiškiai ir prasmingai pasakytų padėkok, kad jis gyveno šalia tavęs, kad turėjai galimybę šalia jo augti ir pažinti šį žmogų, padėkoti už viską kas gero jums nutiko, atsiprašyti už tai kad nebuvai jam tobula ir paleisti. ir prisiminti būtų lengviau kas buvo gera, malonu nei galvoti o kaip jam dabar - nes to nesužinosi, o teigiamos mintys apie tą žmogų jam padėtų labiau. ir tau.
Papildyta:
mėjai taip pat ne kabintis į tai kaip lliūdna, ką veiktume dabar ką darytume, ir kaip norėčiau glostyti, ir kaip blogai kad nėra. o pasidžiaugti, kad gyvenime turėjai nuostabų draugą, ne visi tokius turi, tai didelė vertybė, pasidžiaugti kas buvo ir paleisti. o ne kabintis ko dabar neturiu ir kaip būtų jeigu būtų. nes irgi tikriausiai žiūrint taip tu nepaleidi, kankini, pririšus tą sielą prie saves. tai jei myli - paleisk, nesisavink.
Bučki, aš ir dėkoju, ir prisiminimai tik geri. Kaltė dėl ko nors labai retai suspaudžia. Taip yra nuo pat pradžių. Apskritai, kiek esu skaičius apie gedulo fazes, manau, man ne gedulas. Tikriausia elementarus savanaudiškumas.
O dėl paleidimo, aš seniai taip negalvoju - esu krikščionė (kaip išdidžiai skamba, kaip ne apie mane...). Kaip rašai, krikščionys tuo netiki, kad žmogaus siela gali likti žemėje. Kas gali vaidentis, ir pan., - tai vad. piktojo veikla, ne mirusių žmonių sielos.
O kas verčia galvoti, aišku, mintys, iš manęs pačios. Žinai, kaip nori gerti, - juk niekas neužkalbės, kad nenorėk gerti. Taip ir su tom mintim, turbūt. Dėl atsakomybės tu teisi.
Pranaite.
Papildyta:
Vakar girdėjau vieno kunigo mintį, kad būtų gerai, kad atskirtume, kur yra TIK JAUSMAS. Na nežinau. Man toks pojūtis, kad tai nėra TIK JAUSMAS many.
T.y., nežinau kas tai - pagalbos šauksmas, ar kas.
Dieve, kaip kvailai tai skamba... Ne visai tiksliai gal tą žodžiais nusakau. Bet artimai.
O dėl paleidimo, aš seniai taip negalvoju - esu krikščionė (kaip išdidžiai skamba, kaip ne apie mane...). Kaip rašai, krikščionys tuo netiki, kad žmogaus siela gali likti žemėje. Kas gali vaidentis, ir pan., - tai vad. piktojo veikla, ne mirusių žmonių sielos.
O kas verčia galvoti, aišku, mintys, iš manęs pačios. Žinai, kaip nori gerti, - juk niekas neužkalbės, kad nenorėk gerti. Taip ir su tom mintim, turbūt. Dėl atsakomybės tu teisi.
Pranaite.

Papildyta:
Vakar girdėjau vieno kunigo mintį, kad būtų gerai, kad atskirtume, kur yra TIK JAUSMAS. Na nežinau. Man toks pojūtis, kad tai nėra TIK JAUSMAS many.




QUOTE(Night13 @ 2015 11 03, 15:03)
O dėl paleidimo, aš seniai taip negalvoju - esu krikščionė (kaip išdidžiai skamba, kaip ne apie mane...). Kaip rašai, krikščionys tuo netiki, kad žmogaus siela gali likti žemėje.
sklandžiai ir tiksliai pasakyti tikriausiai nepavyks bet gal tas paleidimas labau ne dėl sielos, kuri žemėje gali likti, o dėl tavęs pačios.
ir nemanau kai kalbama apie sielos nepaleidimą turima mintyje kaip kokio nematomo balionėlio tampymąsi paskui save. man atrodo sielos gali nebūti žemėje bet ji vistiek nepaleista savo laisvam gyvenimui jei mintimis esi labai įsikabinęs. aš tų dalykų subtiliai ir krikščioniškai neišmanau, bet man taip atrodo. neturiu omeny fizinio sielos pasilikimo, vaidenimosi ir pan. ryšį kažkokį turiu omeny. santykį.
QUOTE(bučkis @ 2015 11 03, 11:13)
Papildyta:
mėjai taip pat ne kabintis į tai kaip lliūdna, ką veiktume dabar ką darytume, ir kaip norėčiau glostyti, ir kaip blogai kad nėra. o pasidžiaugti, kad gyvenime turėjai nuostabų draugą, ne visi tokius turi, tai didelė vertybė, pasidžiaugti kas buvo ir paleisti. o ne kabintis ko dabar neturiu ir kaip būtų jeigu būtų. nes irgi tikriausiai žiūrint taip tu nepaleidi, kankini, pririšus tą sielą prie saves. tai jei myli - paleisk, nesisavink.
mėjai taip pat ne kabintis į tai kaip lliūdna, ką veiktume dabar ką darytume, ir kaip norėčiau glostyti, ir kaip blogai kad nėra. o pasidžiaugti, kad gyvenime turėjai nuostabų draugą, ne visi tokius turi, tai didelė vertybė, pasidžiaugti kas buvo ir paleisti. o ne kabintis ko dabar neturiu ir kaip būtų jeigu būtų. nes irgi tikriausiai žiūrint taip tu nepaleidi, kankini, pririšus tą sielą prie saves. tai jei myli - paleisk, nesisavink.
Man ir drauges ta pati sake...bet man atrodo jei paleisiu,tai bus tas pats kas pamirsti ir visiskai jos netekti.
Nu sudetinga man paaiskint ta jausma,kuri jauciu.
Kaip as blogai jauciuos,nepadeda man tie vaistai nuo skydliaukes,pabundu jau pavargus,siand vos atidirbau.
Night,varom i koki parka sestad jei netingesi?tik ne sekmad,nes noriu i Lese vaziuot.