QUOTE(Nidulia @ 2015 11 06, 02:24)
Night, laikykis. mergyt. Ir man nelengva su darbu+kursai, bet kol kas as patenkinta laiko ir smegennu uzimtumu. 3 dienas nejauciau nenormalaus nerimo, nes laikas ir smrgenai buvo uzimti debetu ir kreditu:)
Va tau.

Žinai, ir man gerai pagalvojus, galvos nepakėlimas darbe, viršvalandžiai sunkias mintis ir sunkų jausmą tikrai slopina. Tik blogai tas, kad paskutiniu metu pervargstu kaip šuo ir žinau, kad tas kurį laiką dar tęsis. Tikėtina, iki pat metų pabaigos. Nors iš tikro visas tas darbas beprasmiškas. O ir uždirbu ne kažką visai. Į bažnyčią dar vaikštau dabar kas antrą dieną, kai Vėlinių oktava, nors mielai eičiau kasdien. Aš gal tikrai ligonė, bet man tas prasmingiau. O ir ramiau tuo metu.
QUOTE(bučkis @ 2015 11 06, 11:35)
man nerimas persikelia į sapnus. sapnuose aš pergyvenu antrą gyvenimą, bet dažniausiai jie būna kupini įtampos, nesaugumo, neramumo. dabar atkreipiau dėmesį, kad dažnai sapnuoju lipimą laiptais, kurie būna statybose, be turėklų, arba lipimas į kalną igi laiptais, didelėse erdvėse be turėklu ir dar su vaiku, arba laiptai palei namo sieną, bet laiptinė apgriuvusi, be turėklų ir dar vietom laiptai su duobėm, su protrūkiais, kai nežinau kaip reikės peršpokti į kitą aukštą kai apačioj praraja, nėra į ką saugiai įsikibti, visada kažkokie bespalviai, niurūs. nėra labai baisu per sapnus, bet visada įtampa, nerimas, labiau rebusų sprendimas, bet nepailsiu net naktį. bet dažniausiai lipu viršun, galvioju akd nepamenu lipimo žemyn. ir visada mintis kad bijau nežinau bet lipsiu viršun, nes reikia, noriu, o po to jau galvosiu kaip nusikabarot. bet prabundu neprireikus. religija tokius dalykus drudžia bet aš taip aiškiai tuose sapnuose matau savo netvirtumą, nesaugumą, įsivaizdavimą kad esu viena pasaulyje ir niekas man nepadės, kad turiu pati. kitų veikėjų būna labia retai. aš pati klaidžioju savo nerimų labirintais
Man labai primena tokį akivaizdų tikslo siekimą, bandymą įveikt negandas, kliūtis, kurios nėra virš tavo galimybių ribų, bet erzina kelia lengvą paniką. Gal čia tik mano fantazija, žinoma, bet man taip akivaizdu atrodo. Kad va, pvz., eini eini į darbą, bijai keist, nežinai kaip, taip eini eini eini, nesustoji, nes taip reikia, dalinai, - nes taip nori.

Kokia čia religija ir kuo ji dėta tai visai nesupratau.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 11 06, 18:55)
Nu ka. As jau bedarbe. Pasveikinkit mane
Jou.

Aš mielai tau įteikčiau gėlių dabar (persiprašau, kad negimiau diedu, būtų maloniau tau

) už tai, kad nepanikuoji, neviduriuoji, žinai, kaip kitiems būna... Suprantu, kad nelieki basa, bet vis tiek pajamų sumažėjimas kitiems žiauriai kerta per smegenis. Man tame tarpe būtų. O tu gyveni,
atrodo, taip easy ta darbine/pinigine prasme.

Taip ir reikia.
QUOTE(meja82meja @ 2015 11 06, 22:27)
taip....
vel gerkle skauda,itariu darbe persalau kazkur.
kazkaip liudna jauciuos,pries beveik metus laiko dovanojau savo kalytes suniukius,atsakingai rinkau seimininkus,dovanojau su sutartim ir dabar taip pikta ir liudna,kad vienam suniukui suklydau su seimininkais.dieve,ta mergina atrode tokia patikima ir mylinti gyvunus.nebuvau ikyri,visus seimininkus turiu fb,net neprasyti atsiusdavo foto,nei su vienu nekilo bedu.o db op ir suzinau ,kad sitas suniukas yra perduotas kazkam kitam,man meluojama ir pan.
Mėja Mėja Mėja. Raminkis. Prikomentavau fb. Bet man tikrai atrodo per didelė tavo meilė šunims. Tikra meilė gal nebūna per didelė, tiksliau, bet čia tikrai kvepia man labai psichologinėm bėdom, liguistumu. Nu, kaip būna darboholikai, alkoholikai, ir t.t., kažkas pan. Tas prieraišumas (gal neteisingas išsireiškimas) reikalingas tau, net ne šunkiukams, turbūt, tuolab, ne jų dabartiniams šeimininkams.
Tikiuos nesupykai ant manęs. Man taip atrodo. Ir jaučiau tokią kaip pareigą išsakyt, kaip tai iš šono kitiems gali atrodyt (nu nesu visai psichiškai nesveika juk, nors ir nesveikuoju, manau, kad adekvatumo turiu dar pakankamai).
Aš pati turiu pan. bėdų, bet aš jas gal geriau ir suvokiu nei tu, kaip bėdas, ir bent viešai apie jas nesitaškau. Užtenka, kad ir va, anoniminio forumo. Nenaudinga man, kad tai kiti žinotų, o ir jiems svetimi vėmalai nereikalingi.