QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 10 26, 22:46)
žinai, kaip sako: prisigėrei - būk savo vietoj.
Man rodos dar ir vėliau kalbėjom apie tą darbą namuose ir biure. 
Kiekvienam savo, žmogui "laisvamaniškam" ir nelabai organizuotam kolektyvo privalumai (nors jų yra) turbūt nenusvers buvimo namie privalumų, pvz., naktį dirbti dieną miegoti, dirbti būnant bet kokioj "formoj", planuotis laiką tik pagal darbo krūvį, o ne pagal darbo valandas. Nors ir nesu visai "ant" savęs, turiu vadovus, terminus....
Aš darbo klausimais daug bendrauju internetu, kasdien tenka bendrauti su keliais žmonėm, maždaug kas pusantro mėnesio važinėju į posėdžius.... kartais net perdaug to bendravimo.... Nors, jeigu būčiau VLN, tai kartais užeičiau į net du biurus kavos išgert ir kam nors kaulelius panarstyt
, bet tada kai NORIU, o ne tam tikrom valandom ir ne kasdien, nes būna lyja, šalta, šlapia, tingiu, dvesiu, ne formoj, per geroj formoj.
Gražuolis Bolekas, meja irgi
Ačiū už vaistus, ilgam užteks, dabar reiks nesirgt.
Bučki, šypsena pridengia darbo trūkumus, jeigu tokių realiai yra. Rimtai. O tobulų darbuotojų nebūna.
Deraramos, kaip pirma diena?
Kiekvienam savo, žmogui "laisvamaniškam" ir nelabai organizuotam kolektyvo privalumai (nors jų yra) turbūt nenusvers buvimo namie privalumų, pvz., naktį dirbti dieną miegoti, dirbti būnant bet kokioj "formoj", planuotis laiką tik pagal darbo krūvį, o ne pagal darbo valandas. Nors ir nesu visai "ant" savęs, turiu vadovus, terminus.... Aš darbo klausimais daug bendrauju internetu, kasdien tenka bendrauti su keliais žmonėm, maždaug kas pusantro mėnesio važinėju į posėdžius.... kartais net perdaug to bendravimo.... Nors, jeigu būčiau VLN, tai kartais užeičiau į net du biurus kavos išgert ir kam nors kaulelius panarstyt
, bet tada kai NORIU, o ne tam tikrom valandom ir ne kasdien, nes būna lyja, šalta, šlapia, tingiu, dvesiu, ne formoj, per geroj formoj. Gražuolis Bolekas, meja irgi
Ačiū už vaistus, ilgam užteks, dabar reiks nesirgt. Bučki, šypsena pridengia darbo trūkumus, jeigu tokių realiai yra.
Rimtai. O tobulų darbuotojų nebūna.Deraramos, kaip pirma diena?
QUOTE(Daniella @ 2015 10 27, 00:35)
Aš darbo klausimais daug bendrauju internetu, kasdien tenka bendrauti su keliais žmonėm, maždaug kas pusantro mėnesio važinėju į posėdžius....
Vat ir mano darbinis bendravimas - internet. Skype ir elektroninis pastas. Mane tai pjauna. Nepalyginamai geriau jauciausi, kai reikedavo vaziuoti I ofisa. Tiesa, turejau daug privilegiju. Man nereikejo lekti 8-ai ryto ir sedeti iki 17. kada reikedavo, tada vaziuodavau ir budavau, kol man reikia, jokiu apribojimu ir grieztu remu. Lafa man buvo.
QUOTE(Daniella @ 2015 10 26, 23:35)
Aciu
Dieve,kokia sunki diena,ir ryt tokia pat...
Ir dar visi geria,triuksmauja...
Nidulia, man tikra Dievo dovana būtų tokios sąlygos, kaip tavo dabar. Tik vieną žinau, kad iškrisčiau iš režimo, dirbčiau naktimis.
Žinokit, man pačiai keista, kad dėl šmaikštumynų pergyvenu man nebūdingai nestipriai. Tikrai negalėjau įsivaizduot, kad taip, palygint ramiai tversiu. Kad iš viso tversiu. Tai neįtikėtina. O Dievas tikrai yra.
Žinokit, man pačiai keista, kad dėl šmaikštumynų pergyvenu man nebūdingai nestipriai. Tikrai negalėjau įsivaizduot, kad taip, palygint ramiai tversiu. Kad iš viso tversiu. Tai neįtikėtina. O Dievas tikrai yra.
QUOTE(Daniella @ 2015 10 26, 23:35)
Man rodos dar ir vėliau kalbėjom apie tą darbą namuose ir biure. Kiekvienam savo, žmogui "laisvamaniškam" ir nelabai organizuotam kolektyvo privalumai (nors jų yra) turbūt nenusvers buvimo namie privalumų, pvz., naktį dirbti dieną miegoti, dirbti būnant bet kokioj "formoj", planuotis laiką tik pagal darbo krūvį, o ne pagal darbo valandas. Nors ir nesu visai "ant" savęs, turiu vadovus, terminus....
Aš darbo klausimais daug bendrauju internetu, kasdien tenka bendrauti su keliais žmonėm, maždaug kas pusantro mėnesio važinėju į posėdžius.... kartais net perdaug to bendravimo.... Nors, jeigu būčiau VLN, tai kartais užeičiau į net du biurus kavos išgert ir kam nors kaulelius panarstyt, bet tada kai NORIU, o ne tam tikrom valandom ir ne kasdien, nes būna lyja, šalta, šlapia, tingiu, dvesiu, ne formoj, per geroj formoj.
Deraramos, kaip pirma diena?
Kiekvienam savo, žmogui "laisvamaniškam" ir nelabai organizuotam kolektyvo privalumai (nors jų yra) turbūt nenusvers buvimo namie privalumų, pvz., naktį dirbti dieną miegoti, dirbti būnant bet kokioj "formoj", planuotis laiką tik pagal darbo krūvį, o ne pagal darbo valandas. Nors ir nesu visai "ant" savęs, turiu vadovus, terminus.... Aš darbo klausimais daug bendrauju internetu, kasdien tenka bendrauti su keliais žmonėm, maždaug kas pusantro mėnesio važinėju į posėdžius.... kartais net perdaug to bendravimo.... Nors, jeigu būčiau VLN, tai kartais užeičiau į net du biurus kavos išgert ir kam nors kaulelius panarstyt
, bet tada kai NORIU, o ne tam tikrom valandom ir ne kasdien, nes būna lyja, šalta, šlapia, tingiu, dvesiu, ne formoj, per geroj formoj. Deraramos, kaip pirma diena?
Sutinku su tavim, tikrai daugiau privalumų, kai dirbi iš namų ir tavęs neriboja darbo valandos, gali susidėlioti darbus pagal save... O jei kažkur kažkada dar išeiti reikia tai išvis puiku.
Pirmos dienos nesunkios, dar tik pažindinuos su darbu... Kol kas nieko labai neigiamo nepajutau
Nors, žinoma, neturėčiau to tikėtis, viskas bus tik gerai juk QUOTE(Nidulia @ 2015 10 26, 23:43)
Vat ir mano darbinis bendravimas - internet. Skype ir elektroninis pastas. Mane tai pjauna. Nepalyginamai geriau jauciausi, kai reikedavo vaziuoti I ofisa. Tiesa, turejau daug privilegiju. Man nereikejo lekti 8-ai ryto ir sedeti iki 17. kada reikedavo, tada vaziuodavau ir budavau, kol man reikia, jokiu apribojimu ir grieztu remu. Lafa man buvo.
Tokios sąlygos tai idealios, bet dirbant apibrėžtom valandom tikrai daugiau minusų, jautiesi įspraustas, įkinkytas. Nekalbu, kad viršvalandžiai būna ir ten, ir ten. Bet režimą galima susikurti ir pačiam, nereikia, kad kažkas lieptų anksti keltis ir kasryt per kamščius važiuot į ofisą ir iš jo išeiti vakare, jau sutemus, visą dieną išūžus galvą. Rask savo vietoje daugiau pliusų
Meginu sau irodyti, kad bet kas mano vietoje butu laimingas. Bet kodel man taip negera ir neramu darosi vakarop. Rutina, kasdien tas pats per ta pati, ner ka veikti. Man svarbi socializacija ir bendravimas, o dabar to neturiu. As kai vaiksciojau I dienos stacionara, zymiai geriau jauciausi, nes reikedavo vaziuoti, su zmonemis bendraudavau. Kazkokia ivairove buvo, o dabar... Mayt mane eda monotonija ir per mazas uzimtumas, As jau nekenciu savo sofkes ir kompo. Parvaziuoju namo is sporto ar parduotuves ir man net dusia suspaudzia,-"ir vel tie namai". O dar tas saltasis sezonas, kai namie lindi visa diena, tai gala galima gauti. Toks jausmas, kad man baisu buti vienai su savimi, kazko truksta, kazkas slegia tuomet. As visa diena viena, seimyna tik vakare pareina.
Na, dabar iki pas aledu bus kursai, gal geriau jausiuos. 2 dienas kursai, 2 - sportas, vis kazkoks judesys.
Dabar as jauciu, kad ne gyvenu, o tiesiog stumiu dienas ir laukiu vakaro, kad uzmigti ir nieko nejausti.
Na, dabar iki pas aledu bus kursai, gal geriau jausiuos. 2 dienas kursai, 2 - sportas, vis kazkoks judesys.
Dabar as jauciu, kad ne gyvenu, o tiesiog stumiu dienas ir laukiu vakaro, kad uzmigti ir nieko nejausti.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 10 28, 01:10)
Negaleciau dirbt is namu. Nesusikaupcau, neatskirciau darbo nuo poilsio, o dar tas sedejimas namie...
Apie ka as is kalbu. Visa laika keturiose sienose. Nebemieli tie namai pasidaro.
Esu dirbus taip, bet ne visai visad namie. Bet šiaip čia tik tam tikro tipo žmonės negali namie. Aš išvis galėčiau tik naktį pasipuošt ir slinkt į miestą, o dienas mielai leisčiau namuose, net jei jie ne mano.
Ėda nerimas mane šiandien, nėr jėgų, nesusikaupiu.
Ėda nerimas mane šiandien, nėr jėgų, nesusikaupiu.
Ya moteru tipas, kurios dziaugiasi, galedamos buti namu seimininkemis, dirbti is namu ir namuose apsiruosti. As niekaip netinku siam tipui, nes mane smaugia namai, kai visa para juose praleidziu. Dar sakyciau, kad gyvenu anktame butuke, bet gi ne, gyvenu erdviai. Ir vistiek mane slegia ir smaugia toks gyvenimo budas.
