Super, kad pailsėjai ir energingai kibai į darbus.
Aš tai savaitgalį sau leidau išsimiegoti kiek noriu, taip pat mokiausi bibliotekoje ir namuose. Iš tiesų buvau nusiteikusi jau šeštadienį, anksti ryte vykti į biblioteką mokytis, bet atsikėliau, perskaičiau naujienas internete ir likau šokiruota

, domėjausi, kas ir kaip ir negalėjau tokiomis raudomis akimis išeiti iš namų... Labai baisu ir liūdna - nėra tinkamų žodžių

. Manau, nebūčiau taip sukrėsta tokių įvykių, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose ar karo zonose, nes ten tai vyksta. O Prancūzija, Paryžius atrodė tokie saugūs, taikūs... O štai civilių žmonių šaudymai ypatingoje, laisvoje ir demokratinėje respublikoje - lygiai kaip brutaliai naciai šaudė žydus pasaulinių karų metu. Lyg žmogaus gyvybė ir egzistavimas neturėtų jokios vertės. Dabar pasaulis (Europoje) pasikeitė - nebebus taip saugu. Turiu prancūziškai kalbantį draugą Briuselyje - sakė, kad taip pat sukrėstas, ašaros byrėjo ir tą naktį net negalėjo užmigti...
Prisiminiau, kad buvau
"Demal Premal" mantrų koncerte Vilniuje šį rudenį - nieko panašaus nebuvau patyrusi

. Ir jie daug kalbėjo apie taiką pasaulyje, tai, kad dainavo "karštuose" pasaulio taškuose kaip Ukraina, Tibetas, Izraelis. Viena mantra buvo apie tai, kad pasauliui reikia pagaliau atsibusti. Egzistuoja ne tik materialus, bet ir dvasinis pasaulis - teikiantis vidinį, dvasinį pasitenkinimą ir švytėjimą. Juk egzistuoja ne tik pinigai, valdžia, materialūs pasiekimai, o ir mūsų siela, meilė, atjauta, gailestis, pagalba ir daug kitų dalykų, kurie mūsų gyvenimą daro pilnavertį, įvairialypį ir nuostabų. Nesame primityvios būtybės. Sako : mes didžiajai pasaulio atrodome keisti, nes kasdien dainuojame mantras, praktikuojame jogą, medituojame, melžiamės už taiką pasaulyje, bet pažiūrėkime, kokie
iš tiesų beprotiški dalykai dedasi mūsų Žemėje...
Mano svajonė būtų apsilankyti Tibete ir jo vienuolynuose

. Materijos pasaulio ir vakarietiškų pasiekimų man neužtenka visapusiškam gyvenimui ir asmeninei laisvei bei saviraiškai...
Šiandien buvo trys paskaitos. Mūsų studijų "tėvas" po paskaitų priėjo ir klausė, kaip patiko kviestinio svečio - advokato paskaita. Iš tiesų buvo įdomiau nei įprastai, nes advokatas įdomiai pateikė medžiagą, dalinosi patirtimi... Ech, bet pliusiuką gauti tame dalyke - misija neįmanoma

. Daviau suprasti, o sako, kad viskas dar įmanoma, tik reik pasiruošti

. Bet patiko, kad betarpiškai pridėjo, paklausė ir turėjom progą pasidalinti savo įspūdžiais, mintimis.
Ryt - paskaitų nebus, nes šiek tiek pakeitė tvarkaraštį. Po darbo vis tiek vyksiu į universitetą - ruoštis trečiadienio koliokviumui. Tiesa, šiandien dar pabendravau su ankstesnių metų studente - buvo tikrai įdomūs jos pastebėjimai, patarimai. Sutarėm dar vėliau susisiekti bei pažadėjo kitos laidos studentų kontaktus.