Knygos, knygos, knygos...

Taip, labai tradiciškai ir dar šįkart nuobodžiai. Neįtiko ji man visiškai, jokio įdomumo, gal čia tik man, gal jau persisotinau tokių knygų.

Kolkas vis pritingiu tai padaryti o ir perskaitytos knygos tik 37, kažkaip labai jau nedaug Manau per artimiausias išeigines prisėsiu ir mažu pagaliau surašysiu tą savo kūdutę ataskaitėlę O ir pora paskutinių perskaitytų knygų laukia savo įvertinimo Dabar labai stipriai įkritau į knygą "Tanatonautai", nesitikėjau, kad ji man bus toookia įdomi

Zuvyte ačiū už ataskaitą, buvo įdomu



Vis vien labai įdomu, o čia nuo požiūrio priklauso daug ar mažai knygų, man pvz 37 yra nemažai
Man pakolkas mistika kaip galima 100 ir daugiau knygų perskaityti Gal darbas derinamas su skaitymu tuomet
Šiaip vat įdomu būtų sužinoti kada jūs skaitote knygas?

Aš dabar skaitau Sabaliauskaitės Silva Rerum, tai jau seniai neskaičiau tokios įdomios lietuvių autoriaus knygos

O yra cia skelbimu lenta? Ieskau Grejaus knygos E. LJames

Valgydama (vaikams rodau blogą pavyzdį), vakarais lovoje su vaikais, laukdama per treniruotes, šiaip kaip išpuola. bet 100 ir daugiau dabar susidarytų tik skaičiuojant ir vaikiškas paveikslėlių knygas. o paauglystėje būtų buvę įmanoma ir normalių 100 knygų per metus perskaityti.

Aš kol motinystės atostogose buvau tai per vaiko pietų miegą skaitydavau, dabar kai dirbu tai mažiau randu laiko knygoms,bet kai tiek daug įdomių knygų tai vis prigriebiu kokių akimirkų,dažniausiai savaitgaliais, jei būnam namie,per vaiko miegelį, darbo dienomis irgi jau miego sąskaita kai darbai nudirbti ir vaikas miega, bet labai dažnai ir pačią nugali miegas Ir taip prigriebtos akimirkos, kaip kada per pietų pertrauką, ar ištaikau momentą kai B užsiema su vaiku, o aš galiu šalia paskaityti :)Kaip sakoma kai nori tai randi galimybių Nes iš daugelio girdžiu tokius pasiteisinimus,kad nėra laiko skaityti knygas, tai aš manau,kad tiesiog nenori,nes vis vien kažkaip galima atrasti,kad ir kelias knygas per metus perskaityti

Skelbimu lenta yra skyrelyje "Kita", tema "Grozine literatura". Jusu ieskoma knyga ka ti kisejusi, abejoju, ar jau bus parduodanciu

Knygas skaitau vakare po darbo, arba savitgaliais, jei nieko kito neveikiu. Vaikystej - paauglystej jas tiesiog rijau

Edith Wharton "Nekaltybės amžius". Perskaičiau su malonumu. Patiko viskas - ir ta negalima, neįmanoma meilė, ir bandymas būti kitokiu (-a) griežtų taisyklių ir nusistovėjusių standartų visuomenėje, noras mąstyti ir gyventi kitaip, gaila tik, kad tai ir teliko noru, tik mažyčiu spygtelėjimu, nuslopintu stipraus visuomenės normų choro. Mačiau ir šios knygos ekranizaciją, 1993 metų su Michelle Pfeiffer, kuri patiko ne mažiau nei knyga. O knygos pabaiga manyčiau tokia, kokia ir turėjo būti turbūt, nors, žinoma, širdžiai ir jausmingajai, moteriškajai jos pusei norėjosi kitokios. Tačiau, tai nė kiek nesugadino mėgavimosi visa istorija. Gera knyga.

John Banville "Begalybės". Perkant knygą labai suintrigavo jos aprašymas nugarėlėje, galvojau bus be galo šmaikšti ir kitokia istorija. Hm, kad kitokia - tai tikrai. Šmaikšti? Ne itin. Paskutiniu metu pradėjo dominti visokie mistiniai reiškiniai ir dievybės, anapusinis gyvenimas, tai gal tik šio susidomėjimo vedina ir skaičiau šią knygą. Negalėčiau pasakyti, kad jau taip visai visai nepatiko, kai kurios vietos susiskaitė visai įdomiai, bet buvo ir nuobodokų atkarpėlių, kai jau tikrai sunkokai stūmiausi pirmyn per tekstą kaip su rogutėmis per žvyruotą kelią. Tikrai keista ir nestandartiška knyga. Tik niekaip negaliu nuspręsti tai jos pliusas ar minusas.

Dabar dažniausiai skaitau tik per išeigines, gulėdama lovoj, nes kai dirbu, kad ir kaip norisi skaityti, bet miegas nulenkia laikomą knygą ir užmerkia akytes. Anksčiau skaitydavau mikriuke važiuodama į darbą ir grįždama iš jo. Ir tikrai sutinku su Ledime, kad kai nori skaityti, kai myli knygas ir patį skaitymą, tai rasi joms laiko, kad ir po lašelį.

Šiuo metu esu tiesiog gilių giliausiai įkritusi į Bernard Werber knygą "Tanatonautai", labai labai patinka, paėmusi skaityti niekaip negaliu padėti ir šįkart noras skaityti stpresnis už miegą.

Na štai ir mano 2015 metų perskaitytų knygų ataskaita

Kažkokie nustebimų ir netikėtų atradimų metai. Labai daug knygų sugriovė pirminį kitų ir pačios susidarytą įspūdį ar nuomonę apie jas ir privertė teigiamai nustebti. Ir, atvirkščiai, buvo knygų kurios manęs nepalietė, nesuvirpino dūšios ir tiesiog nepatiko, nors ir buvo išgirtos.

Teigiamai nustebinusios knygos:
Jodi Picoult „Kelias namo“ – už nustebinusį santykių tikrumą ir nuoširdumą, muzikos terapiją, bažnyčios ir dirbtinio apvaisinimo potemes, kurių ten rast nesitikėjau.
Jodi Picoult „Vienišas vilkas“ – nesitikėjau tokios įtraukiančios ir tiek stipriai kabinančios vilkų potemės, tik dėl jos ši knyga man liko atmintyje.
E. L. James Pilkųjų atspalvių trilogija – nepamačiau nieko dėl ko kiti šią knygą supeikė ir sumalė į miltus. Man ji pasirodė visiškai kitokia.

Lūkesčių nepateisinusios knygos:
Keigo Higashino „Įtariamojo X pasiaukojimas“
Patricia McCormik „Pjūvis“
Adam Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“
Jeffrey Eugenides „Midlseksas“
Mary Crow Dog, Richard Erdoes „Lakotų moteris“
Gregory David Roberts „Šantaramas“

Tiesiog tikrai GEROS knygos:
Christina Baker Kline „Našlaičių traukinys“
David Mitchell „Juodųjų gulbių slėnis“
Colleen McCullough „Prisilietimas“
Colleen McCullough „Erškėčių paukščiai“
Jette A. Kaarsbol „Užverstas dienoraštis“ (iki pat šiol karts nuo karto pagalvoju apie Frederiką ir Frederikę)
Lev Tolstoj „Ana Karenina“ (Nepaisant erzinančios Anos asmenybės)

Metų šiurpiausia knyga:
R. J. Ellory „Tylus tikėjimas angelais“

Metų šilčiausia, nuoširdžiausia knyga:
Hans Fallada „Anuomet mūsų namuose“

Metų nuotykių knygos:
Aleksandras Diuma „Juodoji tulpė“
Tomas Main Ridas „Baltoji pirštinė“

Metų trileris-detektyvas:
Jean-Christophe Grange „Miserere“

Nors iš esmės patiko ir kiti trys 2015 metais perskaityti šio pobūdžio kūriniai: John Katzenbach „Trys raudonos“, Peter james „Tobulieji“ ir Jean-Christophe „Limbų priesaika“.

Metų kitokios:
Clare Morrall „Kitų kalba“
Dorota Terakovska „Lėliukė“
Jurga Ivanauskaitė „Agnijos magija“

Metų lietuviška knyga:
Saulius Tomas Kondrotas „Žalčio žvilgnis“ – už tikrą lietuvišką šnektą ir gyvenimišką išmintį.

Metų klasikos kūrinys:
Erichas Marija Remarkas „Trys draugai“ – už tikrą, nuoširdžią draugystę, kurią retai besutiksi šiais laikais.

Labai Picoult‘iški metai išpuolė, nes perskaičiau net 6 šios rašytojos knygas.

Ir, turbūt pirmą kartą norisi skirti nominacijas labiausiai suerzinusiems knygų personažams. Kiek knygų skaičiau nė karto nebuvau užtikusi toookių mane iš kantrybės išvedusių grožinės literatūros sukurtų produktų kaip Jane Austin panelė Ema ir Colleen McCullough „Erškėčių paukščių“ kunigėlis de Brikasaras.

Sielos Sparnai tikrai puikūs skaitymo metai
Tiesa o kodėl nuvylė Adam Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ ir Gregory David Roberts „Šantaramas“?

Kas dėl "Našlaičių prižiūrėtojo sūnaus", tai čia gal daugiau skonio reikalas. Šiaip esu tikrai jautri visokiems žiaurumams prieš žmones, ir būtent galvojau, kad šita knyga sukels labai daug jausmų, supurtys taip sakant dūšią iš pamatų, nes būtent kitas skaitytojas ji apžavėjo ir paveikė, o aš skaičiau, skaičiau ir visiškai nieko nepajutau. Smegenys suvokė, kad žiaurūs dalykai aprašomi, kad kraupios sąlygos tose darbo stovyklose, kad beprasmiška sistema, baudžianti žmogų už niekus, bet jausmų jokių nesužadino ir apskritai kažkaip neįdomiai skaitėsi. Tačiau, pasikartosiu, manau, kad čia jau grynai skonio reikalas. Apskritai visi atsiliepimai apie knygas yra gi subjektyvi konkretaus asmens nuomonė, tai va matyt ta mano nuomonė ir jausena nesutapo su kitų išsakyta Kas dėl "Šantaramo", čia gal labiau buvau suklaidinta ir sugundyta nugarėlėje pateikto aprašo Tikėjaus labai labai intriguojančio, aktyvaus siužeto, daug veiksmo, o jo kažkaip nelabai buvo. Tai tik dėl to gal toks šioks toks nusivylimas. Gal tas smulkmeniškumas, detalumas sudarė tokį nuobodumo įspūdį, nes vietomis tikrai gana nuobodžiai ir lėtai skaitėsi, nelabai net ir prieš miegą norėdavosi atsiversti šią knygą. Tačiau, apie ją man išliko toks įspūdis - gryna Indija, su savo spalvom, kvapais, žmonių knibždėlynu, beprotišku judėjimu ir žmonėmis, tais paprastais kaimelių gyventojais, su beprotiškai geromis ir dosniomis širdimis.

Sielos Sparnai buvo labai įdomu išgirsti tavo nuomonę Aš dar tų knygų nesu skaičiusi, bet žinau,kad labai išgirtos ir rekomenduojamos,tai buvo įdomu išgirsti ir kitokią nuomonę
Mane pvz. nuvylė Orwelo 1984, kažkaip gal kitokios knygos tikėjausi, labai ji man neskaniai skaitėsi, niekuo nenustebino, bet įveikiau,nes vis galvojau,kad pabaiga pakeis nuomonę, bet deja. Gal ne tuo laiku skaičiau, gal jei būčiau skaičiusi prieš keletą metų nuomonė būtų kitokia