Labuka
Nu, pasiruošusios ilgiem skaitalam?
tai štai mano gimdymo istorija

beje, kompas mano neveikia, vistiek teko telefonu tapšnot.
Tai va, antradienį apie 5h naktį pajutau, kad kažkas ne taip. Prie maudimų naktim buvau pratus, bet šįkart jie intervaliniai, o ne ištisiniai, kaip anksčiau. Kadangi ir taip jau kurį laiką nemiga kankino, tai jaučiant permainas išvis nebeina užmigt, nors skausmas tik vos vos. Pasivarčiau valandžikę, galvoju einu į vonią, gal praeis. Nepraeina

pradėjau kuistis namie, susikroviau galutinai tašes ir vis spaudau sarėmių skaičiuoklę. Reguliarumo nėra, skausmo irgi, vos suima pilvelį. Baigiau apsinerti pleduką, ramiau, kraitelis tikrai baigtas. Vyras išvažiavęs į darbą ir vis rašo, gal jau grįžt namo. Nu kad man kažkaip atrodo be skausmo važiuot į ligoninę nei šis, nei tas

beje, vyras tą dieną kaip tyčia turėjo važiuot į kitą miestą, bet teko parsiųst į vilnių, nes tikrai jaučiau, kad čia jau bus finalas. Nu tai va, žaidžiu su vyresnėliu, nes į darželį jau nenuvedžiau, vistiek reiks močiutei vežt. Vis spaudau sarėmių skaičiuoklę. Intervalas 2-4 minutės, nu bet man tik vos vos sumaudžia pilvą

apie 12 grįžo vyras, nu sakau nuvežam vaiką ir gal varom pasitikrint. Apie 13h keliaujam link ligoninės, sarėmiai retėja. Nu galvoju išspirs mane iš ten

vyrui irgi sakau, su pirmu kai važiavom, tai kiekviena kelio duobė buvo baisi, o dabar nieko. Nu bet jau pakeliui, bent sužinosim, kas vyksta. Nuvažiavom, uždėjo toniukus matuot, tarp sarėmių vis ilgesni tarpai

ateina gydytoja, lipu ant kėdės, patikrina, o aš kvapą sulaikius laukiu išvadų. Nu neblogai sako jau čia, 5 cm yra

aš negaliu patikėt, kad be skausmo tiek atsivėrė. Pildau dokumentus, nuveda į gimdyklą, kažkur 14 valanda. Skausmas vis dar minimalus, su vyru juokaujam., sako čia kažkur pučia vėjas per langą, nu sakau tu atsargiai, nes perpūs ir sarėmiukai tau prasidės

Nu tai dar ilgiau nei valanda taip ir gyvenau ramiai, lengvai pasikvėpuodama per sarėmius. Atėjo patikrint, paguldė į lovą, buvo jau gerokai po 15h. Jau apie 7cm, sako leidžiam vandenis. Nuleido, sako dabar sarėmiai suintensyvės, epidūro aišku jau neapsimoka, bet jei norėsit, į veną suleisim. Nu ir pareina sarėmis, tooooks saldus

baisiausia, kad jau neleidžia stotis, gulint dar labiau skauda.. po trečio sarėmio vyrui sakau noriu ten kažko į veną

atėjo, suleido, sako kitas sarėmis bus lengvesnis, mhm, nė velnio. Nu bet dar gal trys sarėmiai ir sako vsio galim stumt. Tai čia tų skausmų gal pusvalandis gavos, skausmelis nemenkas, bet ir tie 3 likę cm mygom atsivėrė. Tada prireikė daug jėgų klausyt gydytojos, susikaupt ir stumt tik tada, kai reikia. Bet kadangi nebuvau išvargus, tai puikiai viskas pavyko ir dar po kelių sarėmių 16.10 leliukas jau verkia

truptį išoriškai įplyšo senas kirpimo randas, bet visai padoriai dar galėjau sėdėt ir kitą dieną lengviausiai ėjau į wc ant rimto

kadangi pirmas gimdymas buvo daug ilgesnis, skausmingesnis, su epidūru, su skausmingom pasekmėm, tai nesitikėjau, kad antrą kartą bus taip lengvai

išvis šį kartą viskas kitaip, be streso, be nuovargio, nuo pirmos akimirkos galėjau galvoti tik apie leliuką, o ne apie savo sumautą savijautą. Ir mb sakė oho tu čia kaip viesulas palyginus su anuo kartu
Nu va, o po dviejų parų paleido namo, užsukom pasiimti dičkiuko ir visi gryžom namučio

šiaip jo reakcija labai gera kol kas, bučiuoja, komentuoja, tėtis visą save atiduoda jam, o kadangi mažius dar daaaaug miega, tai ir aš galiu su juo daug būti. Aišku matosi, kad vaikas suvokia pasikeitusią situaciją ir bus dar visko.. vakar buvo daržely, tai sakė visiem buvo išpasakota apie brolį, kaip jis geria pieną, kaip daro į pampersą, kaip verkia.
Tai va taip ir gyvenam

o kaip jūs gyvenat?