Prirašiau romaną, nieko svarbaus, galima praskrolinti
Visoms po
Naujoms mamoms - SVEIKINIMAI!
Wiliux, naktys pablogėjo. Pradžioje buvo gerai, ištempdavo ramiai iki ryto. Na, pabusdavo, paimdavau ant rankų, soskę į dantis, pašiušinu ir guldau. Po to prasidėjo prašymas niamni niamni apie ketvirtą ryto. Ir taip godžiai godžiai siurbė pieną...ryškiai alkana. Vandens nei už ką. Nu bet dzin, privalgydavo ir iki 6:50. O kuris laikas jau vėl durnynas... Papo papo, mama, noju papūūūūū, mami mami, jeikia. Papiiii. Nooooju. Praeitą naktį netekau visų jėgų ir daviau papą. Jaučiu, būsiu sugadinusi visą atpratinimą. Teks pradėt iš naujo. Gertų mišinuką, duočiau prieš miegą, bet gi ji paragavo ir sako "fuuuj". Jai viskas fuj, tinka tik vanduo ir paprasta juoda arbata. O dienos metu miega vieną karta - pusvalandį.
Šiaip viskas normaliai. Tik nekenčiu Lialės. Nekenčiu, rimtai. Ta lėlė, o ir visos kitos, baigia suėst mano nervus. Bijau, kad sprogsiu ir išmesiu jas pro langą. Dalį jau suslėpiau, verkė, ieškojo, kvietė...gaila buvo, bet nebeįmanoma. Mano vyresnėlė jau nenori pasilikt su sesę vien dėl Lialės. Nes "Lialia" yra nonstopu kartojamas žodis. Įsivaizduokit milijoną kartų per dieną girdėti "Liaaaalia Liaaaalia Liaaaalia". Ne tik apie tą lėlę, bet ir apie vaikus. Nu dabar jau atsirado "mega" - mergaitė. Ji viską daro su ja ir ta lėlė viską turi daryti kaip Elė. Kaladėlės dėliojamos laikant lėlės ranką, lėlė turi eit ant puodo šimtą kartų per dieną (pati Elė neina, bet jau nustojo bijoti), jai reikia plauti galvą kaip mamai (dar šimtą kartų). Ir ji nemoka sėdėti be atramos. O tai yra baisiausia. Sodina ir rėkia "sėės sėėės", o po to iš nevilties verkia, barasi, stumia tą Lialia, šaukia "guji neee guji nee" - tipo, negulėk tu, kvaiša, o sėdėk.
Ir kai iš kitų lėlių kažko užsimano, o jos nedaro to ką Elė sugalvoja - isterija. Neįdomu niekas, tik lėlės ir puodai. Na, ir knygos. Visus plastmasinius žaislus grąžinau, išdalinau ir pardaviau. Labai daug reikia pastangu, kad vyktų kitokia veikla - dėliojimas, rūšiavimas, kažkokie sensoriką ir motoriką vystantys užsiemimai. Bet yra rezultatų. Jau pati pasiima pvz., šiaudelius ir indą su skylutėm, kaišioja šiaudelius. Katinas iš pieno butelio vis dar ant bangos, maitina žuvytėmis. Bet...bet (čia eina visa rusiškų keiksmažodžių kolekcija
) - viskas daroma apsikabinus Lialią. Nekenčiu.
O dar mašinoj... Ojei
Pasiima kokią mažą lelytę. Tada būtinai nušveičia ją. Ir rėkia 'Lialiaaaaaa". Jei dar nevažiuojam, paduodu, ji tuoj pat žiūrėdama man į akis ją nušveičia. Nepaduodu. Pradėdam važiuoti ir tada vėl rėkia. Žodžiu, mergina su specifiniu charakteriu.
Nu ir su tais žodžių kartojimais."Kas čia" jau mažėja. Atsirado kitas bajeris. Ji pasako ką nors ir kartoja tą žodį tol, kol kas nors jo nepakartoja. Maždaug:
-Voja. Voja. Voja. Voja. Voooojaaaa!
- Aha, taip, vonia, tu maudai šuniuką vonoj.
- Sė. Sė. Sė. Sė. Sė (dar dvidešimt) Sėėėėė!
- Taip taip, sėdi tavo lėlytė.
O kalba ji daug. Beveik viską jau pasako, tik ne viskas suprantama. Ir būna situacijų, kai aš NEŽINAU bliambački, ką ji pasakė. Nes po kelis naujus žodžius į diena atsiranda. Tai būna taip:
-Begi. Begi. Begi. Begi (nananananananana). Begi!
-Bėga? Lialia bėga? Vanduo bėga? Tu nori bėgti?
-Aaaaaa (isterija)
O, pasirodo, ji begemoto norėjo.
Bet jau labai įdomu su ja, daug kvailiojimų, gaudynės, slėpynės, šokiai, dainos, eilėraščiai. Bando dainuoti, deklamuoti, labai juokingai. Knygutę apie zebriuką Zū jau pati Lialiai pasakoja.
Įvaldė humorą. Išėjau, palikau su sesę, grįždama įsivaizdavau, kaip puls į glėbį, o ji stovi, žiūri į mane ir klausia:"Tiati?". Nu ne, sakau, tiati dar darbe. "Aaa..." Ir nuėjo
Sesė išėjo, parėjo tėtis. Dažniausiai puola pas jį, grūda Lialią, liepia bučiuoti, o tą karta stovi, žiūri ir klausia:" Siasia?"
O kai parėjo sesė....vietoj meilės ir apsikabinimu stovi, žiūri ir naglai klausia:"Boooji?". Ir jau nebeišlaikė, pirma pradėjo žvengti
Mėgdžioja visokius posakius, kas kam būdinga. Sesės "davai davai", brolio "jo jo", mamos "Dieve Dieve". Ir visiems priskirinėja viską, kieno koks daiktas ir kas ką veikia. Boji moku, siasia moku, tiati i daaaba, mami nami, Eja nami. Šeimos žmogus, dabar dar atrado močiutes, žino kuri motiu ką jai numezgė, ką padovanojo, pas kurią kokie žaislai yra. Ir jei jau pasakom, kad pas močiutę, skuodžia prie durų ir skanduoja "niamni niamni"
Abžora konkreti. Bet taip ir liko miniatiurinė. 9,8 kg ir 76 cm. Su šakute tvarkosi gerai, o šaukštinis maistas keliauja ant pilvo. Niekaip nesugraibo, susinervina ir liepia ją maitinti.
Na, aš kaip visada...
Žiauriai nėra laiko prisėst, nes tą pusvalandį stengiuosi prigult šalia, su ja rašyti be šansų, o vakare visokiom nesamonėm užsiimu - pvz., dažau ryžius, gaminu kokias lipdymo mases, spalvinu kartonkes ir skrituliukus, kuriu visokias užduotėles, naršau ieškodama idėju, ar gerų žaislų musumažyliuose. Žodžiu, užimta
) as ir renkuos info i ateity is cia 
oho kiek priaugot tiek kg tiek cm...liux!
maniskiam bedu buvo su uzketejusiais viduriukais... tai galvoju reik gal tu bakteriju extra duot... gi tik nauda bus is ju...
valgo pienuka is (.)(.), diena buna kas 1,5-2-3val (ivairiai), nakti kas 3 - 4, buna ir 5 val ismiega 
