Depresija

PatOlogija.
Nebutinai zmoniu gal, reiskiniu kokiu siaip? nzn.

Patalogija flamasteris, pamidoras. Visada žinojau, kad aš žeurei raštinga.
Negaliu dabar nieko pan. prisimint. O kodėl klausi? Ką įtari?

jokios ligos neitariu siaip idomu,

o man normalu,kad as ju bijau ir nemegstu,ir nenoriu turet nieko bendro.nekvaila,kad noriu jaustis saugi.o taip jauciaus nuo ju atsiribodama.

nenormalu jaustis nesaugiai del visu vyru, kai nuskriaude tik vienas. taip iseina, kad nesaugi jautiesi prie puses zemes zmonijos.

Arba : jautiesi saugi prie puses zemes zmonijos.
Noreciau jausti toki pasitikejima zmonemis..

Betgi visa tai tik isvedziojimai.

Siaip nemanau, kad koks vyras isizeistu forume perskaites bendra, jam asmeniskai neskirta fraze. Nebent JAU labai izeistas ir isizeides. Svieziai taip.

Labas. As seniau cia dalyvavau, dabar vel paskaitineju. Nesu slapta snipe.

Gretos ui kaip prareteje..

gal reiktu linksmo veidelio, jeigu gretos prareteje? na, nebent ne pasveiko tos isretejusios, o nusibaige

mane kazkaip biski neigiamai veikia frazes visi, niekas, niekada nes gyvenime taip nebuna praktiskai.

neaisku, kiek meja pasitiki moterimis. gi ir jos kartais prišika, ir gerokai.

Gera kalbėti, kai neturi Mejos patirties. Svarbu, kad ji bent gerai jaučiasi kai vyrų nėra šalia.
Klausinėjau Night apie kūno ir dvasios kančias visai ne iš smalsumo. Einu (jau 3 kartus) buvau mankštos pas kinezika. Labai padėjo mano sielai. Bet Night jau rašė, kad jai tai netinka.

suprantu, kad baisu ir tt. mejai. bet kaip supratau, ji niekur nesikreipe,kad sau padetu... priima kaip duotybe ir neisvengiamybe ta baime. nezinau,ar tai gerai.

Aš irgi sau neatrodau duobėj, nes gyvenu normalų normalaus žmogaus gyvenimą. Bet mane kamuoja arti panikos priepuoliai iššaukiami aplinkinių žmonių, kas nėra normalu. Labai jautriai sureaguoju į kritiką, visai neturiu stuburo Dirbu ir su psichologe tuo klausimu, ir psichiatrui išpasakojau. Tai todėl ir padidino kvetiapiną, nes neatsikratau po "įvykio" graužaties ir įkyrių minčių, nuolat save ėdu, krenta pasitikėjimas, savivertė, blaškaus, nesusikaupiu ir t.t.

Tai tavo bosas ant tavęs psichuoja? Kaip žiauru. Negaliu būt vienoj patalpoj su psichuojančiu žmogum, man iškart nervai pareina. Nuo vaikystės fobija tokia.


Bet tu nesi saugesnė nei per plauką, kaip tik atvirkščiai, kuo daugiau bijai ir šaliniesi, tuo esi pažeidžiamesnė ir potenciali auka. Čia yra žiauru ir aš neįsivaizduoju, kaip tu gyveni taip. Turėtų būt be proto sunku. Bet tu pati pasirenki nieko nedaryt, kad būtų kitaip.


Super požiūris

Tai nepasveikai? Kaip sergi?


aš tai jas amžinai naudoju ir pati save erzinu


oi kaip gera kalbėti, nu išties negalim net kalbėti, nes nieko nežinom, nebuvom prievartautos. Išvis nepatyrėm jokių psichologinių ir fizinių kančių, nei vienos nelupo vaikystėj, nesityčiojo, nei viena netraumuota šiaip pasirgt sugalvojom įdomumo dėlei. Aš čia nepiktai

o tu privačiai eini pas kineziterapeutą? skundiesi kokiais skausmais, laikysena, ar taip vardan judesio?

buvau pasiklausyti dvieju zmoniu pasakojimo apie piligrimini šv. jokūbo kelią Ispanijoje. jau ne pirma karta. noriu noriu. bet reik kazkaip pasiimt menesio+ atostogas bent jau nuo vaiko, nuo viso kito pasiplaut nebutu sunku. vaikinas taip graziai pasakojo isgyvenimus, tokia nesurepetuota kalba, sokinejanciom mintim, bet butent TUOS stipriausius, labiausiai isirezusius ispudzius

Priėmiau kaip "nemato rąsto savo aky, o mato krislą brolio aky". Ėmiau ieškot rąsto.


Aš sakau:
1. Jokiam vyrui į akis to nedrįstų deklaruot;
2. Jei jau įvyktų toks blogas stebuklas, kad visi vyrai išnyktų, galiu garantuot, kad verktų lygiai kaip kitos bobos. Ne dėl meilės. Ne dėl sekso. Dėl kitų savanaudiškų dalykų.


Pati vartojau žodį įsižeisti, bet jis čia nlb tinka. Aš jei perskaityčiau ir žinočiau, kas parašė, kad, pvz., "bobos vištos", to vyro daugiau negerbčiau. Ir tikėtina, kad tą nepagarbą pademostruočiau viešai. Bijau, kad ir esu taip darius.

Ai bet... Mėja jos santyky su vyrais/atsiribojime bėdos nemato, tai niekas per prievartą nei gydys, nei pagydys.


Tą kad nesikreipė aš gal ir suprantu... Buvo jauno dar amžiaus, gyveno provincijoj - kur ten kreiptis. O dabar, kaip suprantu, atsiriboja tariamai ir bėdos nemato. Mes matom akivaizdų įprotį būt auka (gal per stiprus žodis). Ji tai nemato.


Arti panikos, žinoma, nenormalu. Nemanau, kad tokios pas tave situacijos, kad adekvačiai ta panika kiltų.

"Bosas" (sorry, negaliu šito žodžio ne kabutėse rašyt, nes aš laisvas žmogus ir jis gali būt bosu savo įmonei, o ne žmogui) ant manęs nesilieja. Kaip tik taktiškai reaguoja. Bet, žinai, kai klaida šen, klaida ten, taktiškai išsako, nu, bet, natūralu, kad jo nepasitenkinimą jaučiu, persikeitusį veidą, tam tikras sarkastiškas frazes, kartais ūmiau sureaguoja, bet ne taip, kad įžeistų. Žmonai kartais aštriau pasako, nei man.
Tiesiog matau, ir žinau kodėl, žmogus nervinas, o aš, be abejo, jaučiu dramblio dydžio kaltę.
Gal neprisikalbėsiu. - Dėkoju Dievui ir jam, kam nereaguoja į mano klaidas kažkaip įžeidžiančiai, nemandagiai.