Depresija

Bet tai žiūrėk, labai gerai, kad bent suvoki, kad tau taip yra.

Naktinėju... Kur Night esi?

Galvoju, ar gert tą dvigubą kvetiapiną, jei jokių įkyrių minčių šiandien nėra ir akys ir taip limpa Vat nepaklausiau, ar jį būtina ištisai gerti. AD tai vartoju pareigingai, o šiti man kažkokie keisti vaistai atrodo.

Turbūt pirmą kartą tai pripažinau garsiai. Kažkur galvoje sukosi, gyvenimo įvykiai dėliojosi... Maniau, sveikas egoizmas yra gerai, bet nemokėjau sustoti...

Deraramos, taip, aš stresuoju dėl klaidų manau, tai natūralu. Tai net nėra kažkokia patologija. Patologija yra tai, kad stresuoju kartais neadekvačiai stipriai, tarytum tai būtų ne darbinė klaida, o būčiau nuskriaudus žmogų asmeniškai - dalinai tai tiesa. Nes kai padarau klaidą, ištaisyti ją turi kiti - tai vyriškos jėgos reikalaujantis taisymas ir nuo manęs jau ne itin priklauso.
Bet, man regis, išskyrus tą tokį per didelį stresavimą, mūsų su tavim reakcijos skirtingos, kiek rašai. Aš nieko neanalizuoju - man aišku, kad aš žiopla, kad buvau neatidi, kad dabar turi vargintis ir erzintis kiti žmonės, kad, galbūt pridariau finansinio nuostolio. Vienužo, ap*ikau kitam galvą to nenorėdama, ir tada noriu pasipjaut. Jaučiuos kalta ir verta to papjovimo, kad daugiau rūpesčių žmonėm nekelčiau.
Mane kiek nuramina direktoriaus žmona. Kai mato, kad užsistresuoju, jam nematant - sako VISKAS GI GERAI, TOKS DARBAS. Man tai suteikia šiokį tokį saugumo jausmą. Iš ryto po tokių dienų, klausia kaip jaučiuosi, ko be nuotaikos, atneša kavos. Esu dėkinga Dievui už ją. Tiesa, paskutiniu metu tokių didelių klaidų, nešančių didesnį finansinį nuostolį nebuvo. Bet dabar vykdomi tokie rimtesni darbai, tai žinau, kur jie gali išlįsti.

O šiaip jaučiuos nelabai gerai dabar... Čia somatinis požymis, bet toks jausmas, kaip ant pečių būtų koks sunkus geležinis šarvas, kurį sunku nešti, ir noriu vemti, bet ne fiziškai. Lyg skrandžio turinys būtų smegenyse ir vemti norėčiau, bet tai neįmanoma, nes tas turinys per aukštai ir kažkodėl nenuslenka žemyn, todėl tai nešiojuos. Gal nieko tragiško, tikrai esu išgyvenus daug daug sunkesnio laiko. Bet toks sunkumas, slėgimas ant dūšios/smegenyse sunkus.

Tiesiog pavydžiu tau tokio žmogaus Kad man tokį darbe... Visada išsilaižyti turiu pati, kartais tik pasiguodžiu skyriaus asistentei, nes ji nesmerks

O kaip tu atskiri, kad tai somatinis ar nesomatinis požymis? Tau daktarai papasakojo apie juos? Nes aš tai nesuprantu dažnai ką ir kodėl jaučiu, o tau taip viskas aišku atrodo.

Nepasveikau, nes, manau, nesergu. Greiciau as tiesiog esu tokia. Nuo pat pradzios ar beveik. Tad kenciu tyliai savo kampe, dar apsitvarkau aplinka kad butu maziau "zeiduliu", perrikiuoju prioritetus ir t.t.

O problemos labai panasios i tavo (ir Vejo vaiko, jei gerai pagavau). Tik tu moki ivardinti kas vyksta, kaip, kodel. Mano pojuciai migloti, todel tavo pasisakymai man labai padeda suprasti kas vyksta ir kodel. Pav., del puikybes labai nustebau, bet, geriau pasirausus...


Meja susitvarke kaip galejo. Dabar jai gal daugmaz gerai, tai kam vel draskyti zaizdas?
Kad buti kazkuo, kuo jai net nerupi buti?

Nu nes tie mano pojūčiai ir yra labai aiškūs. Gi jaučiu, kad ne fiziškai skauda ar slegia, o morališkai.
Kaip suprantu, tavo pojūčiai kitokie visai, todėl ir neaišku.


Hm. Pasufleruok kas tu buvai. Įdomu.

Ar jei nuskriaudė 1 vyras, o "deda" ant visų ir nevertina jų indėlio į jos pačios gyvenimą, bei jų bijo, skaitosi, kad susitvarkė? Tada taip.
Kiek žinau, tai ji kitu klausimu susitvarkė - gyventi savo gyvenimą, o ne sesės.

Joa. Sulaukiau nelauktų menstruacijų. Va, ko ta jausena tokia slegianti. Mano durnumas paūmėja dažnai tuo metu.

Night,as nelaikau saves auka.tiesiog nenoriu su jais turet nieko bendro.


kokia bejege as siandien jauciuos...

jo, turbūt kitokie. Man psichas užeina dėl kokio šūdniekio ir dažnai net nedrįstu įvardint dėl kokio iš tikrųjų, o verčiu kaltę kam nors kitam.

ne tau vienai

neuralgijos paūmėjimas lyg ir praėjo, jei dar pas kineziterapeutą nueičiau gal visai gerai būtų su fizine savijauta


kodėl?

Nenorėjimas turėt nieko bendro lyg ir neturėtų iššaukt noro juos vadint nereikalingais daiktais.
O ar auka, ar ne - nesiteisink, čia juk tik tau pačiai svarbu, ne kitiems. Aš "matau" kitaip iš tavo rašliavų, bet kas iš to.

Pranaite, dėl kineziterapijos, - aš net nežinau, kas tai yra. Kažkaip sugundei užsiminimu apie tai, todėl klausiau. Psicham teoriškai, juk visiems naudinga sportuot.

Radau man patinkantį skaitinį - gal padės į save pažvelgti kitaip, ypač dėl puikybės.



https://svajuke.word...-ivaskeviciute/

Kaip atskirti kur netinkamas aplinkos suvokimas, o kur ligotas reagavimas į aplinką?

Buvo kalbeta, kad nares nera sunku atpazinti, kad ir nauju niku pareina. Norisi patikrinti.
O ir siaip smagu pasilauzyti. Ilgai nesimaivysiu, tik smalsu kol kas atpazinimo klausimas.





Labai idomus skaitinys ir gal net bus naudingas kada nors.
Mano galva, lazda kazkiek perlenkta, bet daug kur tiesiai i aki. Vistik, po diagnozes nelabai aisku, ka daryt toliau.
Pav., del puikybes. Jei kas izeide, pataria nepykti, o padekoti uz pamoka. Lyg pasaulis butu rozinis ir apgyventas tobulu butybiu, tik tu viena, kelio beieskanti nelaiminga dusele, turetum nuodemiu ir ydu. Todel tau tik ATRODO, kad tau kazkas daro kazka bloga, bet is tikro tai tik tavo puikybes, tustybes aidas.
Iseitu kad patycios, izeidimas, panieka ir C° net neegzistuoja?
Kad, pav., vaikai, paaugliai, kenciantys nuo bendraamziu patyciu, istikro yra ispuike?
Moralinis persekiojimas neegzistuoja?
Ir dar aibe visokio brudo?

Sakyciau, netinkamas aplinkos suvokimas yra daugmaz tas pats kas realybes nesuvokimas.
Zmogus susidaro vaizda, kuris neatitinka realybes. Savotiskas ar net konkretus isprotejimas. Ir zmogui paciam ko gero neimanoma suprasti, kad jis netinkamai suvokia aplinka.
Pav., as matau obuoli, o man sako, kad tai visai ne obuolys, o karve! Pagalvosiu, kad is manes tyciojasi, ar juokauja nevykusiai. O jei irodytu 2+2, kad tai tikrai karve, man butu labai baisu, nes nebegaleciau pasitiketi savo pojuciais ir supratimu.

Ligotas reagavimas butu, kai aplinka suvoki adekvaciai, bet kyla perdeta/netinkama reakcija. Siuo atveju pats asmuo turetu nesunkiai tai suprasti. Pav., jei pametusi tusinuka apsiverkciau, suprasciau, kad kazkas ne taip.



Palikite Meja ramybeje del diedu. Nebent jai paciai blogai del savo poziurio.
Nuplesti zmogaus gynyba vardan ko?
Diedams, garantuoju, tikrai giliai dzin jos poziuris.

Meja bijo dienų, Deraramos bijo kritikos, aš bijau pelių (dreba širdis valandą, jei pamatau) ir dar bijau plaukti visokiais laivais nuo baidarių iki kelio į smiltyne.