O man siandien rove baimes buti namie demona. Lyg ir isroveme, bet pagimdziau nauja baime - kad tas demonas negriztu. Tinka man dienos stacionaras su kuno judesio terapija ir grupine terapija, asmenine terapija.
QUOTE(Night13 @ 2016 01 23, 01:57)
Priėmiau kaip "nemato rąsto savo aky, o mato krislą brolio aky". Ėmiau ieškot rąsto. 
Aš sakau:
1. Jokiam vyrui į akis to nedrįstų deklaruot;
2. Jei jau įvyktų toks blogas stebuklas, kad visi vyrai išnyktų, galiu garantuot, kad verktų lygiai kaip kitos bobos. Ne dėl meilės. Ne dėl sekso. Dėl kitų savanaudiškų dalykų.
Pati vartojau žodį įsižeisti, bet jis čia nlb tinka. Aš jei perskaityčiau ir žinočiau, kas parašė, kad, pvz., "bobos vištos", to vyro daugiau negerbčiau. Ir tikėtina, kad tą nepagarbą pademostruočiau viešai. Bijau, kad ir esu taip darius.
Ai bet... Mėja jos santyky su vyrais/atsiribojime bėdos nemato, tai niekas per prievartą nei gydys, nei pagydys.
Tą kad nesikreipė aš gal ir suprantu... Buvo jauno dar amžiaus, gyveno provincijoj - kur ten kreiptis. O dabar, kaip suprantu, atsiriboja tariamai ir bėdos nemato. Mes matom akivaizdų įprotį būt auka (gal per stiprus žodis). Ji tai nemato.
Aš sakau:
1. Jokiam vyrui į akis to nedrįstų deklaruot;
2. Jei jau įvyktų toks blogas stebuklas, kad visi vyrai išnyktų, galiu garantuot, kad verktų lygiai kaip kitos bobos. Ne dėl meilės. Ne dėl sekso. Dėl kitų savanaudiškų dalykų.
Pati vartojau žodį įsižeisti, bet jis čia nlb tinka. Aš jei perskaityčiau ir žinočiau, kas parašė, kad, pvz., "bobos vištos", to vyro daugiau negerbčiau. Ir tikėtina, kad tą nepagarbą pademostruočiau viešai. Bijau, kad ir esu taip darius.
Ai bet... Mėja jos santyky su vyrais/atsiribojime bėdos nemato, tai niekas per prievartą nei gydys, nei pagydys.
Tą kad nesikreipė aš gal ir suprantu... Buvo jauno dar amžiaus, gyveno provincijoj - kur ten kreiptis. O dabar, kaip suprantu, atsiriboja tariamai ir bėdos nemato. Mes matom akivaizdų įprotį būt auka (gal per stiprus žodis). Ji tai nemato.
nu kad nebendrauju as su jais tiek,kad reiktu ta sakyt,darbe tenka dirbt vienoj teritorijoj kai veza i objektus,viskas.daugiau jokiu reikalu neturiu.mano bendravimas su jais lb lb mzas.ir nepasigendu.
nu,o ko man verkt?vini isikalt sugebu,lempute ir isuku,o ka dar?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 22, 22:15)
buvau pasiklausyti dvieju zmoniu pasakojimo apie piligrimini šv. jokūbo kelią Ispanijoje. jau ne pirma karta. noriu noriu. bet reik kazkaip pasiimt menesio+ atostogas bent jau nuo vaiko, nuo viso kito pasiplaut nebutu sunku. vaikinas taip graziai pasakojo isgyvenimus, tokia nesurepetuota kalba, sokinejanciom mintim, bet butent TUOS stipriausius, labiausiai isirezusius ispudzius 
Šiandien per LRT kultūrą 18.45,rodys filmą "Sapnuoju,kad einu", kaip vienas vyrukas iš Vilniaus išėjo į Santjagą.
Yra labai gera knyga Kristinos Stalnionytės knyga apie kelią į Santjagą.
QUOTE(meja82meja @ 2016 01 23, 04:51)
Apsidairyk ir pamąstyk. Iš kur tą vinį gautum ir lemputę visų pirma. Ar darbą turėtum? Tą savo vagonėlį?
QUOTE(Levitacija @ 2016 01 23, 10:10)
Šiandien per LRT kultūrą 18.45,rodys filmą "Sapnuoju,kad einu", kaip vienas vyrukas iš Vilniaus išėjo į Santjagą.
Yra labai gera knyga Kristinos Stalnionytės knyga apie kelią į Santjagą.
Yra labai gera knyga Kristinos Stalnionytės knyga apie kelią į Santjagą.
Knygas as jau perskaicius. Filma paziureciau, ar per internete galima?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 23, 11:49)
Knygas as jau perskaicius. Filma paziureciau, ar per internete galima?
Jau radau internete. jei kam dar idomu: http://www.imdb.com/...ab/vi3470176025
QUOTE(Night13 @ 2016 01 23, 01:57)
Arti panikos, žinoma, nenormalu. Nemanau, kad tokios pas tave situacijos, kad adekvačiai ta panika kiltų.
"Bosas" (sorry, negaliu šito žodžio ne kabutėse rašyt, nes aš laisvas žmogus ir jis gali būt bosu savo įmonei, o ne žmogui) ant manęs nesilieja. Kaip tik taktiškai reaguoja. Bet, žinai, kai klaida šen, klaida ten, taktiškai išsako, nu, bet, natūralu, kad jo nepasitenkinimą jaučiu, persikeitusį veidą, tam tikras sarkastiškas frazes, kartais ūmiau sureaguoja, bet ne taip, kad įžeistų. Žmonai kartais aštriau pasako, nei man.
Tiesiog matau, ir žinau kodėl, žmogus nervinas, o aš, be abejo, jaučiu dramblio dydžio kaltę.
Gal neprisikalbėsiu. - Dėkoju Dievui ir jam, kam nereaguoja į mano klaidas kažkaip įžeidžiančiai, nemandagiai.
Nemanau, kad tokios pas tave situacijos, kad adekvačiai ta panika kiltų. "Bosas" (sorry, negaliu šito žodžio ne kabutėse rašyt, nes aš laisvas žmogus ir jis gali būt bosu savo įmonei, o ne žmogui) ant manęs nesilieja. Kaip tik taktiškai reaguoja. Bet, žinai, kai klaida šen, klaida ten, taktiškai išsako, nu, bet, natūralu, kad jo nepasitenkinimą jaučiu, persikeitusį veidą, tam tikras sarkastiškas frazes, kartais ūmiau sureaguoja, bet ne taip, kad įžeistų. Žmonai kartais aštriau pasako, nei man.
Tiesiog matau, ir žinau kodėl, žmogus nervinas, o aš, be abejo, jaučiu dramblio dydžio kaltę.
Gal neprisikalbėsiu. - Dėkoju Dievui ir jam, kam nereaguoja į mano klaidas kažkaip įžeidžiančiai, nemandagiai.
Bet kaip matau tavo panaši bėda, irgi nesugebi atsiribot nuo kritikos, priimt ją racionaliai, kaip ir dėl klaidų, na visi jų daro, bet priimam kaip didelį baubą
Aš tai analizuoju baisiausiai, bet visiškai neracionaliai, prisigalvoju visko, išpučiu burbulą. Jei mane kas griežčiau pakritikuoja, galiu apsipilt ašaromis ir virkauti dar dvi dienas, prisiminus "incidentą". Tokia drebulė visiška.
Nors kai situacija normali, esu linksma ir net drąsi, bet labai greit žmogus pajunta, kad mane gali pastumti
Aš taip manau. Dirbu su psichologe tuo klausimu, suprantu, kad nei vieno žmogaus tikslas nėra mane engti. Bet su naujais pažįstamais, bendradarbiais, negaliu būti savimi, užsidedu kaukę, kad tik nesuprastų, kokia aš pažeidžiama ir jautri Sunku taip gyvent
Dėkinga Deraramos už jausmų pasidalijimą. Paskaičius tavo žinutes, tu atrodai kaip egoiste - " man nepatinka, kai mane kritikuoja, aš labiau mėgstu pati kritikuoti". Atrodai ir apsimetele, "užsidedu kaukę". Žmonės labiau jaučia nenaturaluma o ne silpnumą. Gal būt dėl to jie irgi nenuosirdus.
Turiu panašią pažįstamą -:jautri, kaip be odos. Ir niekas jos 'nestumdo', bet jai atrodo kitaip. Sunku bendrauti, nes kiekvienas mano žodis gali būti suprastas, kaip kritika, pažeminimas ar dar kas. Sėkmės tau ir tavo psichologei. Tikrai išmoksi nereaguoti taip smarkiai.
Mano kinezikas visiškas privatininkas. Bet moka dirbti su senomis, kreivos, storomis, psichavotom, nekordinuotom ir t.t. Labai gera jausti stiprėjanti kūną.
Turiu panašią pažįstamą -:jautri, kaip be odos. Ir niekas jos 'nestumdo', bet jai atrodo kitaip. Sunku bendrauti, nes kiekvienas mano žodis gali būti suprastas, kaip kritika, pažeminimas ar dar kas. Sėkmės tau ir tavo psichologei. Tikrai išmoksi nereaguoti taip smarkiai.
Mano kinezikas visiškas privatininkas. Bet moka dirbti su senomis, kreivos, storomis, psichavotom, nekordinuotom ir t.t. Labai gera jausti stiprėjanti kūną.
QUOTE(PRANAITE @ 2016 01 23, 19:28)
Dėkinga Deraramos už jausmų pasidalijimą. Paskaičius tavo žinutes, tu atrodai kaip egoiste - " man nepatinka, kai mane kritikuoja, aš labiau mėgstu pati kritikuoti". Atrodai ir apsimetele, "užsidedu kaukę". Žmonės labiau jaučia nenaturaluma o ne silpnumą. Gal būt dėl to jie irgi nenuosirdus.
Turiu panašią pažįstamą -:jautri, kaip be odos. Ir niekas jos 'nestumdo', bet jai atrodo kitaip. Sunku bendrauti, nes kiekvienas mano žodis gali būti suprastas, kaip kritika, pažeminimas ar dar kas. Sėkmės tau ir tavo psichologei. Tikrai išmoksi nereaguoti taip smarkiai.
Mano kinezikas visiškas privatininkas. Bet moka dirbti su senomis, kreivos, storomis, psichavotom, nekordinuotom ir t.t. Labai gera jausti stiprėjanti kūną.
Turiu panašią pažįstamą -:jautri, kaip be odos. Ir niekas jos 'nestumdo', bet jai atrodo kitaip. Sunku bendrauti, nes kiekvienas mano žodis gali būti suprastas, kaip kritika, pažeminimas ar dar kas. Sėkmės tau ir tavo psichologei. Tikrai išmoksi nereaguoti taip smarkiai.
Mano kinezikas visiškas privatininkas. Bet moka dirbti su senomis, kreivos, storomis, psichavotom, nekordinuotom ir t.t. Labai gera jausti stiprėjanti kūną.
Galiu pasiteisinti, kad tai mano savisaugos instinktas
Bet ir psichologė išrišo, kad manyje daug puikybės. Ir tai tiesa. Gyvai su žmonėm bendraujant aš esu net labai miela ir draugiška, bet visada savyje turiu nusistatymą, kurio neina taip lengvai nuslėpti. Mokausi linkėti žmonėms gero, atsižvelgti į jų norus.
Aš tai nors ir sportuoju, bet reikia tvarkytis stuburą. Šeimos gyd nusiuntė rentgenui, sakė, duos siuntimą pas reabilitologę. Ten kažkokios nemokamos procedūros būna, mankštos ir kt., o paskui jau gali ir savarankiškai dirbt, užsisakyt kažką papildomai, kai suprasi, kas tinka.
Buvau šiandien užėjus į kineziterapijos kab., susidomėjau kažkokia manualine terapija, sakė, kad jau po vieno karto jaučiasi pagerėjimas.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2016 01 23, 21:01)
Aš iš tokių, be odos Ir kuo žmogus artimesnis, tuo labiau viską priimu asmeniškai ir nuolatos ieškau kritikos kitų žodžiuose.
Ir kuo žmogus artimesnis, tuo labiau viską priimu asmeniškai ir nuolatos ieškau kritikos kitų žodžiuose.Geras, o man kaip tik atvirkščiai. Dzin ką pasako mano žmogus, o va jei koks bendradarbis tai pzdc atsiprašant
QUOTE(deraramos @ 2016 01 24, 01:26)
Geras, o man kaip tik atvirkščiai. Dzin ką pasako mano žmogus, o va jei koks bendradarbis tai pzdc atsiprašant
Man gal taip dėl to, kad jaučiuosi nemylima ir neverta meilės. Tų, kurie man labai svarbūs, kiekvienas žodis neatsargus gali būt kaip peilis.
Aš ne tik žmonėms dažniausiai nelinkiu gero, nemoku džiaugtis jų laime bei paguosti nelaimėje, bet ir nesijaučiu dėkinga, naudojuosi jų gerumu, kurio man vis negana. Man vis reikia įrodymo, kad mane myli ir dėl manęs nori kažką daryti. Prarandu brangius žmones, kurie dėl manęs daro daro, o man vis negana, nedėkinga ir vis reikalauju...
