QUOTE(bučkis @ 2015 12 29, 12:15)
Night - labai normalus pasvarstymas. kaip ir kiekvieno žmogaus atveju-džiaugiamės kad atėjo kančių kentėt

. bet tada žiūrėk kitaip, kad su Jėzaus atėjimu atėjo išganymas, religijos supratimas, suvokima,s atnešė šviesą ir tikėjimą - tai tas ir švenčiama tikiausiai. ne pat žmogaus gimimo faktas, o kas su tuo gimimu įvyko, nesigilinant į tai, ką dėl to turėjo jis iškentėt. nors taip gilinantis man išvis atrodo kaip galima savo sūnų siųsti kentėti, skaudėti, blogai jaustis - kokia čia tėviška meilė. tai tos mintys baisesnės nei tąvosios.
todėl man logiškiau švęsti tiesiog tamsiausios paros atsitraukimą ir šviesos grįžimą, derliaus šventes, padėką už jį, trumpiausią naktį, pavasario sugrįžimą ir pan.
Ale žiūrėkit jūs man.

Išsivėmiau vakar, kažkaip nesitikėjau, kad kas supras. Nes net ir pati nelabai žinojau, kaip žmogiškai paaiškint ko čia triedžiu britvom. Ir išvis sveiko proto žmogui gali susišviest kaip problemų prisigalvojimas kur jų nėra.
O va, atsirado, kas į tą pusę suprato. Jo, mąsčiau ir tebemąstau kur ta riba tarp klaikaus žiaurumo ir protu nesuvokiamos meilės. Čia 1 tų klausimų, į kuriuos atsakymo nėra ir nebus, o tai taip kankina. Psichologė dresuoja mane, kad pakeisčiau tokio tipo kliedesius į ūkiškesnius, su aiškiais atsakymais. Bet manęs tas ūkis taip netraukia, nieko aš apie jį nesuprantu. Visa esybe esu savam kosmose. Aš neleidžiu sau pati tuo ūkiu užsiimt, nes tai reikalauja titaniškų pastangų, o, baisiausia, kad atrodo dirbtina ir neteisinga.
Galvoju, prievartaujuos garsiai. Kuo man pakeist šitą klausimą? Ok. Dėl JO turiu teisę į Dangų. Bet geriau "garsiai" netęsiu. Tolesnių minčių koks milijonas. Ir jos skubiai keliauja į priešingą pusę, nei pozityvumas.
Apie ką aš čia...