Sveikos,
Štai kokia graži saulėta diena už lango, o aš, žiūrėdama pro langą ketinau per pietų pertrauką eiti pasivaikščioti, įkvėpti oro, pasimankštinti ir truputį kalorijų sudeginti, o nuėjau į kavinę už kampo suvalgiau sriubos ir blynelį su mėsa, o kad galėčiau dar pabūt ir pabaigt skaityt knygą, užsisakiau kapučino, kurio buvo daug, bet labai neskanus... Taigi, elgiausi visiškai priešingai, nei sulieknėti norinti ir beisistengianti moteris.
Bet turiu pasidžiaugti, kad šeštadienį, nors paskutinę minutę buvau beveik apsigalvojanti, nuėjau į Solo Latino užsiėmimą. Kadangi prie darbo klubas taip ir nesurinko grupės, tai nusprenedžiau išbandyti nemokamas pamokas, kad bet susivokčiau, ar man patiktų. Ir man labai patiko! Tiesa, pradžioje gal erzino tai, kad susirinko labai jau daug norinčių - pilnut pilnutėlė sale (aišku, mokamose treniruotėse taip nebūtų), bet pabandymui man tai nekliudė, muzika ir pati atmosfera labai pakėlė nuotaiką.
Kitą šeštadienį, jei nepaves oras, išbandysiu šiaurietišką ėjimą. Jau seniai apie tai kalbu, bet vis nerandu sau tinkamo laiko arba tinkamo nusiteikimo
Aš kurį laiką buvau užstrigusi su savo svorio reikalais ir paslapčia džiaugiausi, kad nukritę kg visai neatauginėja, nors labai atsipalaidavau ir visai nebepaisau to, ko buvau išmokusi, bet dabar jaučiu, kad organizmui trūko kantrybė ir jis pradėjo kaupti atsargas. Ypač ant problematiškiausios vietos - pilvo. Laikas ir man atsipeikėti ir pagaliau suvokti, kad be darbo ir pastangų rezultato nebus.
