A, A+, A++, Pasyvus namas - 36

Kai tokios kuro kainos tai bbd ir paėmiau 265kw bimbalą, stumsiu visas korolas ir avensius nuo kelio į griovį.

šiaip reikia dėl kitų reikalų, projekte įpiešta X storis Y modelio vatos su Z lambda. Noriu tą mazgą pakeist poliuretano putomis. Jei būtų mano valia ir nereikėtų pridavinėti, tai pučiu 25cm atvirų porų ir turiu 98 proc. mazgo efektyvumą, bet formaliai tik 6,6 varžos, kas yra tik truputis virš B klasės, o iki A toli, nors realiai tokį mazgą kad ir pasyviame name naudot galima.

O kas tau kietuoli, trukdo pusti atviru poru putas ,kad ir 40cm .

Kai jau virš 250+ kW, tai neskaičiuok. Pūsk: ir į stogą, ir į kelią. Kam tau tie skaičiai po kablelio. Su mašina neskaičiuoji, o stoge jau skaičiuoji. Ir žinok: tiek, kas vairuoja 250+ kW, nededa vatų. Tik pučia: ir į stogą, ir į kelią.

Tema įgauna pagreiti
Senbuvio ir naujoko diskutacijos

tai galima ir metrą, ir uždarų, ir dar padidinto tankio stoginių, kad tik brangiau būtų, bet ar nuo to keisis šiluma?

http://www.statyk.eu...t...Ä…lyga.html

Jau su 20cm turi 97proc. šilumos taupymą, su 25cm 98proc., su 30cm tie patys 98proc., tik po kablelio dar kažkas bus.

A klasės namo esmė yra 15kwh/kv.m per metus, o tos visos varžos sienose, stoge, šalčio tiltai ir sandarumai yra tik būdai tai pasiekti. Aš esu įsitikinęs, kad ar 25cm atvirų, ar 40 cm atvirų, skirtumas juntamas išleistuose piniguose ir R reikšmėje, namo šiltumui įtakos jokios.

Galite pasiskaiciuoti kiek nuostoliu bus prie vienodu temperaturu skirtumo per viena atitvaros m2 uzdejus skirtingus storius tos pacios izoliacines medziagos .
Silumos nuostoliai per pastato konstrukcija skaiciujasi taip :


Qk = U · A · (T2 - T1)

Qk - bendri konvekciniai silumos nuostoliai [W arba J / s]
U - visuminis silumos perdavimo koeficientas [W / m² · K]
A - pastato paviršiaus plotas [m²]
T1 - lauko oro temperatūra [°C]
T2 - vidaus oro temperatūra [°C]
U = 1 / R, [W / m² · K]
R=S/ λ
S- izolacines medziagos storis [m]
λ- Izoliacines medziagos silumos laidumo keficientas [W/m·K]
Jei viska vertinsite pagal investicijas ir atsiperkamuma aisku ,kad yra kaip sako aukso viduriukas .Jei investuojate i kailinius ir ju sandaruma daugiau tada ir sildymo prietaisas turi buti -nebrangus,pvz. grynai elektra .Jei i kalinius investuojate maziu gali galvoti ir apie truputi brangesni sildymo saltini su mazesniais sildymui kastais ,bet bendri kastai per n metu susivienodins .
Vienareiksmiskai sandarumas butinas vienodas tam kur 25cm ar 40 cm .

Nuo šių metų įsigalios A klasė. Jei gerai suprantu visas direktyvas ir normas, tai A ir aukštesnės klasės namo nepasieksi, jei šildysi elektra. Gal toks šildymo būdas ir patrauklus, bet namo kaip A klasės nepriduosi. Aišku yra išradingų ir viską galinčių apeiti tautiečių, bet jei viską daryti pagal įstatymo raidę, tai grynai šildymas elektra netinka.

Ką tuomet daryti ir kokį šilumos šaltinį rinktis A/A+/A++ klasės namui?

Elektra ir dar karta elektra su mini fotovoltine elektrine integruota i stoga .
Ir nebrangiu SS oras-vanduo .

Ankščiau ir aš su BMW važinėjau, bet negi ir aš tokias nesąmones rašiau, kaip kad šis, vieną reklaminį straipsnį perskaitęs ir jau viską žinantis naujokas?
Papildyta:


Manau, kad klysti. Jei ant stogo iškelsi tiek saulės baterijų, kad jų pagamintos elektros energijos metinio balanso užtektų visoms namo reimėms, tai ir apie A++ namą galima būtų galvoti, nesvarbu, kad šildymui naudojama tiesioginė elektra.

http://www.statybuna...us-issukis/7162

viskas būtų faina, jei ne vienas bet: su vata ar polistirolu ar dar kažkuo žygiuojant link didesnio sluoksnio auga tiek varža, tiek sandarumas, dėl to ir jaučiasi pagerėjimas. Su poliuretanu kita daina, visiškas sandarumas atvirų porų putose gaunamas jau ties 14cm, uždarose ties 4, tad toliau storinant važiuojam tik per varžą, sandarumas nekinta.


Širdyje tau jau 70, tai ir išmainei bmw į tojotą

Šitame straipsnyje nepaminėta nei viena šiltinimo medžiaga, kaip kad rekomenduotina, o kad poliuretanščikai tą lentelę naudoja reklamuodami savo produktą, tai valio jiems, svarbu kad kokie vatistai ar neoporščikai jos nekištų, nes jau būtų melas. http://www.statyk.eu...t...Ä…lyga.html

O iš kur žinai kiek mano širdį , tuo labiau, kad BMW pakeičiau į Toyotą? Yra ir geresnių automobilių . Pavyzdžiui opelis apie kurį kalbėjai, su šios markės automobiliu pravažinėjau apie 10 metų, tai apie opelį galiu pasakyti, kad tai geresnis automobilis už BMW su kuriuo pravažinėjau apie 8 metus. Dabar važinėjus su kitos markės automobiliu ir jis man patinka labiau už kitus mano turėtus. O ir dėl kilovatų dydžio, tai ne jie svarbiausi, o ta tarpinė, kuri moka tuos kilovatus suvaldyti. Mielai nušluostyčiau tau nosį slalomo trasoje su trumpom tiesiosiomis ir didesniu kiekiu posūkių, valdančiam 250kW BMW, su savo 74kW galingumo dyzeliuku. Patikėk, ne Kilovatuose esmė .

O dėl to nurodyto straipsnio tai jį parašė Alesia Paškevičienė. Pagūglinus surandam, kad ji rašo straipsnius statybų žurnalams įvairiomis temomis, taigi, spėkim kad ji yra žurnalistė, ir kadangi temų paliečia daugybę, tai plataus statybinio profilio žurnalistė.

Taigi, straipsnis parašytas neblogai, pabendrauta ir su tikrai šioje srityje neblogai nusimanančiu Karoliu Januševičiumi, kurį jei paskaitinėtum šią temą daugiau, sutiktumei net ir šiame forume. Problema ta, kad norėdama parašyti nešališką straipsnį, Alesia Paškevičienė rėmėsi ir kitais internete rastais straipsniais, o jų internete daugiausiai reklaminių. Taip ir gavosi, kad pusė Alesios Paškevičienės straipsnyje paminėtų "faktų" yra reklaminiai triukai, o ne faktai.

Pirmas reklaminis "faktas", ši lentelė:

"Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio "

Taip, gal ir buvo atliktas tyrimas, taip, gal ir buvo žiūrimas skirtumas tarp sandarių apšiltinimo medžiagų, bet koks gali būti tyrimo teisingumas, jei nesimato, koks to pačio tiriamo namo sandarumas? Problema ta, kad jis neužfiksuotas, ir paėmus dažniausiai sutinkamą "sandarių" namų sandarumo rodiklį ~5 oro kaitos kartai per valandą, (nors įtariu, kad jis didesnis net nei 12 kartų) iš tikrųjų, nėra didelio skirtumo, ant kiek labiau storinsi apšiltinimo sluoksnį, vis tiek visa šiluma išeina jau ne per "sandariai apšiltintas" atitvaras, o per visus namo nesandarumus.

Antras reklaminis triukas: "1 pav. Namo šilumos nuostolių priklausomybė nuo šiltinimo medžiagų storio."

Atkreipk dėmesį, kad langų šilumos nuostoliai antrame paveiksliuke didesni, nei pirmame, bet jau mažesni, nei trečiame. Kaip tai gali būti, jei keičiamas tiktai namo apšiltinimo sluoksnis? Taip gali būti, jei visų vertinamų variantų namų absoliučiai visi parametrai yra kaitaliojami, o tokiomis sąlygomis aš tau bet kokį paveiksliuką galiu nupaišyti, pavyzdžiui 99.8% šilumos prarandama per infiltraciją ir tik 0.2% per langus, stogą, grindis, sienas ir duris bendrai sudėjus. Reikalas, kad ne tik nupaišyti, bet net ir visą namo projektą parengti ir galėsi nešti bet kokiam šios srities profesionalui ir jis patvirtins mano teiginio teisingumą.

Šie paveiksliukai, kol nepateiktos visos tyrimų, ar skaičiavimų darymo sąlygos yra tik reklaminiai niekučiai, kurie puikiausiai atlieka savo paskirtį.

Beje, ar Alesia Paškevičienė nesąmoningai įvėlė šias klaidas iš neišmanymo įtraukdama reklaminę info į savo straipsnį, ar tai darė, kaip ne paslaptis didžioji dauguma žurnalistų tai daro, gerai "patepus" purškiamų apšiltinimo medžiagų atstovams nesigilinkim. Bet kokiu atveju šis straipsnis naudingas būtent jiems, beje ir ta reklaminė info būtent iš purškėjų svetainių, kas patvirtina prielaidą apie autorės šališkumą.

Tai kad nesimato kokios nors firmos šiame straipsnyje, tai ne problema. Pasidomėsi, sužinosi, kad purškėjų Lietuvoje nėra tiek jau daug ir jie visi vieni kitus pažįsta, nes bendrauja bendrų mokymų pristatymų, parodų metu.

Mano visas namas nupurkštas uždarų porų putomis, tad kai bendravau su purškėjais, akivaizdžiai matėsi, kad jie puikiausiai vieni kitus pažįsta.

O ar tikrai nesvarbus apšiltinimo storis, o tiktai apšiltinimo medžiagos sandarumas, atsakymo ieškok ne reklaminiuose straipsniuose, o mokslininkų darbuose, pavyzdžiui pasyvių namų tėvo, Volfgango Feisto, ten tikrai rasi atsakymus. Beje, net ir atsakymą ar iš viso bent kiek svarbus apšiltinimo medžiagos sandarumas .