A, A+, A++, Pasyvus namas - 36

Pratęsiu mintį dėl sertifikavime naudoto "taršos" gamtai matavimo remiantis CO2 rodikliais <{POST_SNAPBACK}>.

Minėjau, kad tai absurdas. CO2 tai ne tarša, o natūralių procesų metu atsirandantis produktas, tarp kitko, teko girdėti, kad "karvių š" CO2 prigamina gerokai daugiau nei visi žmonių naudojami automobiliai .

Taigi, klaidinga taršą pririšti prie CO2. Tokią savo klaidą jau suprato anglai ir prancūzai.

Būtent, ne CO2 yra tarša, o visokios kitos nuodingos medžiagos atsirandančios deginant anglis, dyzelį ar kitą panašų kurą.

Taip, kad didelis klausimas, kuris namas labiau "žalias", su kaminu pagal dabartinę sertifikavimo programą atitinkantis A++ energinę klasę, ar tokio pat šiltumo namas tik be kamino naudojantis elektrą ir tik dėl to gaunantis ženkliai žemesnį vertinimą.

Šiluminėse elektrinėse kurios mano žiniomis Lietuvoje daugiausiai pagamina elektros energijos, kaminuose stovi filtrai surenkantys sunkiąsias daleles, taip, kad didelis klausimas ar viena didelė elektrinė teršia gamtą labiau, nei eilinio namo kaminas. Tiesa, aš taršą labiau suprasčiau konkrečiai, kaip žmonių nuodijimą, o ne kažkokį tai neapčiuopiamą globalų reiškinį, dėl kurio egzistavimo, net mokslininkai tarpusavyje nesutaria.

"Ekologiškumo" absurdas tęsiasi.

Toliau laikausi minties, kad namo sertifikate PRIVALO būti nurodyti namo realūs šilumos nuostoliai ar viso namo sunaudojama energija, o ne apskaičiuoti, pagal kokius tai išgalvotus "ekologiškumo" koeficientus. Aišku niekas nedraudžia šalia pateikti ir ekologiškumą pavaizduojančio koeficiento, kaip kad minėjo Bangas <{POST_SNAPBACK}>. Bet realūs namo šilumos nuostoliai privalo būti pateikti be jokių papildomų koeficientų įtakos, kurie keičiaisi vos ne kasdieną.

Laba diena. Planuoju pavasarį apšiltinti stogą. Vatos ir ekovatos variantai atpuola, kadangi stogo labai sudėtinga konstrukcija ir esu įsitikinęs, kad nepasiekiu norimo sandarumo ir kokybės rezultato. Nutariau šiltinti poliuretano putomis. Stogo plotas apie 250kv, todėl suma gaunasi astronominė. Noriu užpurkšti iš apačios tarp gegnių ant difuzinės plėvelės 20cm atvirom porom ir po to 10cm uždarų porų putom, kad galutinai paskandinti gegnes sukuriant garo barjierą. Atviros poros dirbtų kaip gera garso izoliacija, tikiuosi leis medžiui pašalinti drėgmę iš savęs, jeigu kažkokiu būdu atsiras. Po išpurškimo lygumas nėra svarbus, kadangi montuosiu įtempiamas lubas. Stogas iš čerpių. Labai laukiu argumentuotų nuomonių.

spjauk tu i tuos sertifikatus. koks skirtumas galu gale jei sau statai, o ne pardavimui, plius ir siandieniniams pirkejams man rodos tie sertifikaitai maziausiai rupi.

Su vatomis sandarumo nepasieksi nepriklausomai nuo to ar stogas sudėtingas, ar ne. Bet vatos naudojamos ir sandariuose stoguose. Sandarumas daromas žemiau po vata - plėvelėmis, plokštėmis, ar minėtomis uždaromis putomis. Taip kad manau pučiamos eko ar mineralinės vatos taupumo tikslais nereiktų atmesti.

Sveiki. Šifruoju energetinio naudingumo sertifikatą... Gal kas gali paaiškinti, kur galėtų būti patalpa, kuri pavadinta "nešildomu, vėdinamu rūsiu"? Mat pas mus rūsyje visos patalpos su radiatoriais, išskyrus katilinę... Gal į tą sąvoką įeina patalpa, kuri yra šildoma ir vėdinama - garažas?

Sandarumas sandarumui nelygu. Su plevelemis SILUMINIO sandarumo neturesi. Pleveles skirtos tam, kad vejas neperpustu. SILUMINIS sandarumas pasiekiamas naudojant tik sandarias silumines medziagas. Vata nera sandari. Joje cirkuliuoja oras. Vadinasi ir siluma. Todel tam paciam silumos izoliavimo kiekiui pasiekti sandarios izoliacijos reikia kelis kartus maziau, negu, siuo atveju, vatos.
As stoga siltinau taip: tarp gegniu sudejau 20cm vatos. Tuomet plevele ir 7,5 taseliai. Tarp taseliu uzpurskiau putomis. Tai minimalus storis. Paskui apipiausciau ir uzkaliau dailylente. Nepatogumas tas, kad reikia uzdengti ir sienas, ir langus, nes labai taskosi.
Dabar statau nama tai tarp gegniu desiu 20cm PAROC'o (kita vata maziau tinkama), is apacios garo izoliacijos plevele. Tuomet 10cm neoporo, padengto aliuminizuota plevele saugotis nuo dumu gaisro atveju. Ir tvirtinciau taseliais 5x5 su 20cm viniais, perkalant prie gegniu. Tarp taseliu sudeciau 5cm vatos ir tuomet dailylente, gipsas... Gal priesgaisrinis gipsas... Bendras izoliacijos storis gaunasi 35cm. Mazokas. Bet 10cm neoporo sluoksni galima buti skaiciuoti kaip 20cm vatos tarp gegniu. Perskaiciuojant i vata butu lyg 45 cm vatos, sudetos tarp gegniu.

Nekazikas pasyviam namui.
Bet as nematau reikalo siekti pasyvumo del issigalvotu normu. Namas turi buti harmoniskas. Dabar statomas mano 80m2 namas tures grindini sildyma. Tai konfortas. Jeigu isirengi sildyma tai automatiskai namas tampa jau nebe pasyvus. Nes yra sildomas. Akyvus. Bet grindims bus paduodama 1kW silumos. Planuoju tam saldytuvuose naudojamus 1kW kompresorius, dirbancius pakaitomis. Temperaturai nukritus zemiau 15 laipsniu salcio turesiu krosni/zidini. Per siu metu salcius puse mano 180m2 namo buvo kuriama krosnis. Temperatura per visa laikotarpi svetaineje buvo 22-23 laipsniai, o silumos siurblys gamino kitai puse namo silumos lyg uz lango butu apie nuli. Per kurenimo laika (gal 10 dienu), nepavyko sukurenti nuos statybu likusiu lentgaliu. Todel nematau tikslo storinti izoliacija iki siaures klimatiniu salygu, jeigu per salcius ketinu sukurenti maziau 1m3 malku. Ai, dar prisiminiau, kad krosnies pakuroje buvo kaupiamos kartonines pakuote. Jomis as ikaitinau krosni kurenimo sezonui. Kartonas nedega atvira liepsna, o per 10valandu virsta pelenais, isskirdamas tolygiai siluma, kad neperkaitinti krosnies, ir... kibira pelenu.

http://banga.tv3.lt/....4-=(1731465622
89 zinute

Kiek jums kainuos tas ,,samapalnas '' SS ir krosnis bendrai
Ar neverta pagalvoti apie nebrangu orinuka ir pigiausia krosnele ,kurios pertekline siluma butu suakumuliujama namo masyviu atitvaru konstrukcijose ...

Tarp gegniu dekit priesvejine vata ar plaušo plokšte neglausdami prie pleveles, po ja ,kad ir pvz. vata Knauf unifit 035 o apacioje gegniu ,garo barjierui uztikrinti ,sukit 10cm pir plokštes su folija ,nes tik ji pilanai uztikrins garo barjera .Po to daug sandarinimo juostos pvz. Siga ...

Galvojau apie orinuka. Bet, jeigu zmogus stato pasyvu nama, tai kodel orinukas ir krosnele turi buti pigus?
Krosneles niekada nestatysiu, nes labai paprasta uzduminti patalpas. Is kitos puses krosnis jau suprojektuota kaip interjero elementas su malku padavimu tambure ir panoraminiu stiklu svetaineje.
Geras orinukas kainuoja kosmosa. Bet jis vistiek tik iki tam tikros ribos yra geras. Mano galvojamas samapalnas yra supaprastinta orinuko versija kai nera ventiliatoriaus, o isorinio bloko varis yra uzkastas po zeme.

Jei zmogus stato PN tai sildymo irengimai(el. radiatoriai, SS ,...) turi būti kuo paprastesni ir pigesni (nebutinai prastesni ,kaip brendiniai) ,nes jis jau suinvestavo i apsiltinima ...
Lygiai taip pat kaip ir su krosnele ar zidiniu ar krosnim galima uzsiduminti jei kas negerai padaryta (netinkamas kamino aukstis ,diametras,vieta ..)
Jei sakote kosmosa tai kiek jus isivaizduojate 6kW (isbandytas per siuos salcius ) orinukas kainuoja ,kuris ir DHW pasildys ir vasara pavesins .

Jeigu būtų paprastas lygus stogas, tai vienareikšmiškai naudočiau Jūsų siūlytą variantą, bet mano atveju su pir plokštėm reikėtų Žaisti puzzle.



Kaip ir sakiau vata atpuola vienareikšmiškai dėl stogo konstrukcijos, gegnių skirtingų tarpų, peraukštėjimų stoge. Tiesa, labai pasistengus galima būtų apie 70kv vatos sudėti, o likusią reikėtų kaišioti skirtingais gabaliukais. Purškiama vata taip pat atpuola, tai daugiau tinka perdangom užpilti. Daryti dėžes iš osb irgi žaidimas. Žodžiu domina tik poliuritano putos. Klausimas tik tas ar yra kas pasidaręs kombinuojant atvirų porų su uždarom? Kaip dėl rasos taško? Ar atvorose porose nesirinks drėgmė? Bandžiau žiūrėti per u-wert, bet nepavyksta rasti purskiamu atviru ir uzdaru putu, randu tik PIR/PUR plokštes.

po gegnem neiseitu izoliacijos irengt, aukscio truktu ?