Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 36

QUOTE(madwifi @ 2016 02 04, 21:52)
po gegnem neiseitu izoliacijos irengt, aukscio truktu ?


Taip aukštis visada svarbu. Ties murlotais turiu 30cm apšiltinimui neprarandant aukščio. Beje, kas liečia siga produkciją, tai rekomenduoju vienareikšmiškai. Naudojau difuzinei plėvelei ant stogo tarpams suklijuoti (stogo mažas nuolydis), langams, durims iš abiejų pusių ir tt... Pradžioje bandžiau penosil ir kitą šlamštą, tai teko lupti ir mesti į lauk. Bandžiau sutaupyti, tad teko pirkti du kartus smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 08:52)
Taip aukštis visada svarbu. Ties murlotais turiu 30cm apšiltinimui neprarandant aukščio. Beje, kas liečia siga produkciją, tai rekomenduoju vienareikšmiškai. Naudojau difuzinei plėvelei ant stogo tarpams suklijuoti (stogo mažas nuolydis), langams, durims iš abiejų pusių ir tt... Pradžioje bandžiau penosil ir kitą šlamštą, tai teko lupti ir mesti į lauk. Bandžiau sutaupyti, tad teko pirkti du kartus smile.gif


Šiltinkite perdangą. Aplink murlotą kiek įmanoma prikiškite EPS, nemažus tarpus tegul užpučia kietomis putomis, bet jos negali liestis prie difuzinės.
Visą likusį plotą šiltinkite kuo patogu. Nereiks tiek putų. Palėpė neverta tokių putų pinigų ir nelabai aišku kiek toks stogas tarnaus. Jeigu pradės leisti vandenį, pradės pūtį gegnės putose ir teks pakeisti ne tik stogą, bet ir auksinį apšiltinimą, o jūs apie tai sužinosite, tik kai stogas jau įlinks nuo savo svorio, nes per putas vanduo neprasisunks. Atvirų porų putos vandenį sugers per ilgą laiką iš kiaurų stogo vietų, uždarų porų putos po jomis nebeleis jam išbėgti. Tai yra blogiausia kas galėtų nutikti, bet niekas nėra garantuotas, kad mažo nuolydžio stogas neleis vandens.
O kai apšiltinta perdanga - stogas geriau ventiliuosis, ilgiau tarnaus ir keičiant stogą po xx metų nereiks iš naujo pūsti auksinių putų.
Mažas nuolydis - kas iš tos palėpės lieka? Kodėl nenorite šiltinti perdangos? Mūras iškyla iki kraigo?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 05 vasario 2016 - 09:59
QUOTE(BangaS @ 2016 02 05, 09:58)
Šiltinkite perdangą. Aplink murlotą kiek įmanoma prikiškite EPS, nemažus tarpus tegul užpučia kietomis putomis, bet jos negali liestis prie difuzinės.
Visą likusį plotą šiltinkite kuo patogu. Nereiks tiek putų. Palėpė neverta tokių putų pinigų ir nelabai aišku kiek toks stogas tarnaus. Jeigu pradės leisti vandenį, pradės pūtį gegnės putose ir teks pakeisti ne tik stogą, bet ir auksinį apšiltinimą, o jūs apie tai sužinosite, tik kai stogas jau įlinks nuo savo svorio, nes per putas vanduo neprasisunks.  Atvirų porų putos vandenį sugers per ilgą laiką iš kiaurų stogo vietų, uždarų porų putos po jomis nebeleis jam išbėgti. Tai yra blogiausia kas galėtų nutikti, bet niekas nėra garantuotas, kad mažo nuolydžio stogas neleis vandens.
O kai apšiltinta perdanga - stogas geriau ventiliuosis, ilgiau tarnaus ir keičiant stogą po xx metų nereiks iš naujo pūsti auksinių putų.
Mažas nuolydis - kas iš tos palėpės lieka?  Kodėl nenorite šiltinti perdangos? Mūras iškyla iki kraigo?


Tikiuosi stogo niekada nekeisiu. Dariau su didele atsarga pats negailėdamas medienos pagal konstruktoriaus brėžinius. Praeitą žiemą vien su difuzine plėvele nei lašo niekur vidui neradau, o šią žiemą jau viskas pilnai uždengta čerpėmis ir jokių minusų nerandu. Tai dėl stogo sandarumo kaip ir ramus ateinančius 50metų, nebent kažkas iš dangaus nukris. Perdangos šiltinimas atpuola, todėl, kad daugiau negu puse namo lubos bus iki pat stogo, tik miegamose dalyse yra perdanga. Pasirinkus 35proc namo šiltinti perdangą, o kitą 75proc. stogą, reikia šiltinti ir sienas kur gaunasi peraukštėjimas iš šaltos palėpės. Trumpiau tariant pliusų randu daugiau šiltinti visą stogą, nors ir padidėja kažkiek daugiau tūrio (apie 70cm aukščiausioje vietoje ties kraigu).
Ar Jūs įžvelgiat problemą pučiant putą tiesiai ant difuzinės plėvelės 170 g/m2?
Atsakyti
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 13:47)
Tikiuosi stogo niekada nekeisiu. Dariau su didele atsarga pats negailėdamas medienos pagal konstruktoriaus brėžinius. Praeitą žiemą vien su difuzine plėvele nei lašo niekur vidui neradau, o šią žiemą jau viskas pilnai uždengta čerpėmis ir jokių minusų nerandu. Tai dėl stogo sandarumo kaip ir ramus ateinančius 50metų, nebent kažkas iš dangaus nukris. Perdangos šiltinimas atpuola, todėl, kad daugiau negu puse namo lubos bus iki pat stogo, tik miegamose dalyse yra perdanga. Pasirinkus 35proc namo šiltinti perdangą, o kitą 75proc. stogą, reikia šiltinti ir sienas kur gaunasi peraukštėjimas iš šaltos palėpės. Trumpiau tariant pliusų randu daugiau šiltinti visą stogą, nors ir padidėja kažkiek daugiau tūrio (apie 70cm aukščiausioje vietoje ties kraigu).
Ar Jūs įžvelgiat problemą pučiant putą tiesiai ant difuzinės plėvelės 170 g/m2?


Pasidarykite bandymą su savo difuzine. Ant difuzinės užpilkite vandens, o po vandeniu padėkite tuoletinio popieriaus rulonėlį, taip, kad vanduo spaustų plėvelę prie popieriaus. Vanduo turi būti prie plėvelės ir jo turi būti pora litrų.
Palikite porai dienų ir po to pasižiūrėkite, kad liko iš tuoletinio popieriaus.

Plėvelės gamintojas numatė apatinį pūkuotą antikondensacinį sluoksnį ir viršutinį hidroizoliacinį. Taip pat plėvelės struktūra yra tokia, dėka labai smulkių akučių vandens garai praleidžiami, o vanduo prateka sunkiai. Dabar jūs paimate užpurškiate poliuretano putų ant plėvelės. Ar galvojate, kad plėvelės savybės nepasikeis ir ji 100% funkcionuos kaip iki šiol?
Purškėjai žino, kad jų putų nieks nenaudojų, jeigu reikėtų suformuoti pagrindą šioms putos. Sakyčiau čia yra vietinis varguolių fenomenas, nes nei basf technologai negalėtų patvirtinti, kad atvirų porų putas galima purkšti tiesiai ant plėvelės nepakeičiant jos savybių, nei pasidairius po civilizuotą pasaulį nerastumėte nei vienos nuotraukos ar video, kaip putas purškia ant difuzinės plėvelės. Gal verta susimąstyti?
Aš tikrai nerekomeduočiau pūsti tiesiai ant pagrindinės difuzinės plėvelės, ypač tokio mažo nuolydžio čerpiniam stogui, kuris jau savaime yra padidintos rizikos vandens pralaidumo prasme.
Iš bėdos prišaudykite dar vieną sluoksnį pigiausios difuzinės plėvelės ir tada purškite putas ant jos, kad liktų oro tarpas po pagrindine difuzine plėvele.


Jeigu tie kraigu 70cm, ties murlotu 30cm, tai koks stogo nuolydis?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 05 vasario 2016 - 15:41
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 04, 20:50)
Kaip ir sakiau vata atpuola vienareikšmiškai dėl stogo konstrukcijos, gegnių skirtingų tarpų, peraukštėjimų stoge. Tiesa, labai pasistengus galima būtų apie 70kv vatos sudėti, o likusią reikėtų kaišioti skirtingais gabaliukais.


O tai kaip manai visur kitur vata dedama? Pati sulipa į jau paruoštas vietas? Pasžiūrėk kiek pjaustymų buvo iš esmės paprstos stogo konstrukcijos name pavyzdžiui pas Cibulį. Nerasi nei vieno namo, kuriame nereikia žaisti, norint gerai sudėti apšiltinimą. Pas mane vatos nėra, bet net lygias sienas, kai šiltinau putplaščiu, kad žinotum, kiek žaidimo buvo.

Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2016 02 05, 15:40)
Pasidarykite bandymą su savo difuzine. Ant difuzinės užpilkite vandens, o po vandeniu padėkite tuoletinio popieriaus rulonėlį, taip, kad vanduo spaustų plėvelę prie popieriaus. Vanduo turi būti prie plėvelės ir jo turi būti pora litrų.
Palikite porai dienų ir po to pasižiūrėkite, kad liko iš tuoletinio popieriaus.

Plėvelės gamintojas numatė apatinį pūkuotą antikondensacinį sluoksnį ir viršutinį hidroizoliacinį. Taip pat plėvelės struktūra yra tokia, dėka labai smulkių akučių vandens garai praleidžiami, o vanduo prateka sunkiai. Dabar jūs paimate užpurškiate poliuretano putų ant plėvelės. Ar galvojate, kad plėvelės savybės nepasikeis ir ji 100% funkcionuos kaip iki šiol?
Purškėjai žino, kad jų putų nieks nenaudojų, jeigu reikėtų suformuoti pagrindą šioms putos.  Sakyčiau čia yra vietinis varguolių fenomenas, nes nei basf technologai negalėtų patvirtinti, kad atvirų porų putas galima purkšti tiesiai ant plėvelės nepakeičiant jos savybių, nei pasidairius po civilizuotą pasaulį nerastumėte nei vienos nuotraukos ar video, kaip putas purškia ant difuzinės plėvelės.  Gal verta susimąstyti?
Aš tikrai nerekomeduočiau pūsti tiesiai ant pagrindinės difuzinės plėvelės, ypač tokio mažo nuolydžio čerpiniam stogui, kuris jau savaime yra padidintos rizikos vandens pralaidumo prasme.
Iš bėdos prišaudykite dar vieną sluoksnį pigiausios difuzinės plėvelės ir tada purškite putas ant jos, kad liktų oro tarpas po pagrindine difuzine plėvele. 
Jeigu tie kraigu 70cm, ties murlotu 30cm, tai koks stogo nuolydis?

Stogas aštuonių šlaitų. 15 ir 18 laipsnių. Tam ir yra plėvelė trisluoksnė, kad galima būtų glausti šiltinimo medžiagas. O kodėl plėvelė turėtų būti šlapia iš lauko pusės, jeigu pas mane ji sausa po stogo danga. Stebiu jau antri metai.
Iš gamintojo sertifikato:
Membrane is designed for use as initial covering for ventilated sloping roofs, also when fully sarked. Product is also suitable for application when conducting ‘reverse renovation’ works in roof and attic. Preservation of venting slot between the membrane and the thermal insulation (mineral wool, fiberglass) is not required for installation – product can be installed directly on thermal insulation. The final roof covering must be assembled with batten and counter-batten. Suitable for use in nearly all types of roof coverings – recommended for cement and clay tiles as well as metal roofing.
Tai trisluoksnė stogo plėvelė. Susideda iš trijų sluoksnių: 2 polipropileninių neaudininių ir vidinio funkcinio plėvelės sluoksnio, kuris užtikrina aukštą gaminio vandens garų praleidžiamumą ir tuo pat metu nepraleidžiamumą vandeniui. Ji gaminama su dviem lipniomis juostomis kraštuose, kurios užtikrina visišką sandarumą ir patikimumą – žymėjimas SK2. Tai ilgaamžė medžiaga, atspari mechaniniams pažeidimams. Dėl šios savybės ji geriausia savo klasėje. Ją galima kloti tiesiogiai ant termoizoliacijos, t. y. nereikalauja ventiliacinio tarpo tarp plėvelės ir termoizoliacijos (stiklo vatos, mineralinės vatos). Taip pat plėvelė turi specialius stabilizuojančius priedus, didinančius jos atsparumą UV spinduliams iki 4 mėnesių, kas įgalina atlikti stogo dengimo darbus su
LT:
Rašo, kad galima dėti vatą be tarpo. Suprantu, kad sakysit, kad noriu purkšti putą, o tai jau kas kita. Kažkaip galvoju, kad atviru porų kempinė labai artima turėtų būti vatai kas liečia purškimą ant difuzinės. Pataisykit, jeigu klystu.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 02 05, 16:48)
O tai kaip manai visur kitur vata dedama? Pati sulipa į jau paruoštas vietas? Pasžiūrėk kiek pjaustymų buvo iš esmės paprstos stogo konstrukcijos name pavyzdžiui pas Cibulį. Nerasi nei vieno namo, kuriame nereikia žaisti, norint gerai sudėti apšiltinimą. Pas mane vatos nėra, bet net lygias sienas, kai šiltinau putplaščiu, kad žinotum, kiek žaidimo buvo.

Kai pasižiūriu į tą vietą kur sueina visi aštuoni šlaitai, tai net mintyse nesusidelioja apšiltinimas vata. Padaryti viską galima, tik ar bus pasiekti tikslai. Tokius darbus turi daryti pats, arba būti Cibuliu, o aš ne Cibulis smile.gif
Sienas neoporu aš irgi pats šiltinau 25cm. Gerai, kad laiku susiprotėjau nusipirkti polistirolo pjaustyklę.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Diukas66: 05 vasario 2016 - 17:23
Pasakysiu dar vieną pastebėjimą. Labai daug domėjausi apie atvirų ir uždarų putų purškimo technologijas, o ypač apie medienos poveikį putose. Kadangi, laisvai skaitau angliškai, pagrindinius šaltinius rinkausi iš USA, gal todėl, kad ten jau seniai naudojama ši technologija. Pasirodo, niekas net nediskutuoja apie uždarų porų putų neigiamą įtaką medienai, visa bėda yra su atvirom porom. Dažniausiai ten purškia atvirų porų putas ant osb (ten namai beveik visi iš osb). Pastebėta, kad po keletos metų osb stogo plokštė pradėdavo pūti, todėl buvo atlikti moksliniai tyrimai kaip vanduo patenka į osb plokštę. Pradžioje buvo manoma, kad sudrėksta osb iš viršaus, dėl temperatūrinių skirtumų, saulei pašvietus ir siušildžius staiga stogo dangą, bet buvo išsiaiškinta, kad drėgmė niekada neina įš lauko pusės į apšiltinimo sluoksnį, o atvirkščiai. Visa bėda ta, kad žmonės naudoja plėveles garo barjierui užtikrinti ir tik 1 iš 100 sugeba gerai ir sandariai viską padaryti, negailėdamas pinigų ant brangių lipnių juostų ir tt. Kas negarantuoja ka tos juostos vis dar ten po kelių metų. Kaip žinoma šiluma su drėgme kildama į viršų išeina su slėgiu į apšiltinimo sluoksnį. Režultatai stebėtini kiek šilumos ir drėgmės gali išeiti per mažą skylutę. Šiltas oras kaip ir vanduo visada ras kelią.
Su uždarų porų putomis neradau nei vieno atvejo, kad mediena butų supelijusi ar kaip kitaip paveikta.
Todėl mano ir buvo pagrindinis klausimas čia. Ar esate kas kombinavę atviras poras užpurškiant uzdarom užtikrinant garo barjierą ir sandarumą?
Atsakyti
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 17:33)
Kai pasižiūriu į tą vietą kur sueina visi aštuoni šlaitai, tai net mintyse nesusidelioja apšiltinimas vata. Padaryti viską galima, tik ar bus pasiekti tikslai. Tokius darbus turi daryti pats, arba būti Cibuliu, o aš ne Cibulis smile.gif
Sienas neoporu aš irgi pats šiltinau 25cm. Gerai, kad laiku susiprotėjau nusipirkti polistirolo pjaustyklę.

8 slaitai? tai cia kazkoks gedimino piles boksto slaitinis stogas? smile.gif o saip gal reik maziau myz.. i bata, visi tik gaszdinat vieni kitus mistiniais baubais. kas yra izoliatorius vatoje ir visokiuose EPS? - oras, visa kita tik karkasas konvekcijai sumazint iki minimumo. jei tavo vata atsidurs tarp dvieju sandariu membranu, bus visiskai nebutina ja idealiai suklot, svarbu keliu centimetru dydzio ertmiu nepalikt.
Siaip galetum ir fotke kokia savo stebuko imest, aiskiau tautai butu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 05 vasario 2016 - 21:58
QUOTE(madwifi @ 2016 02 05, 21:56)
8 slaitai? tai cia kazkoks gedimino piles boksto slaitinis stogas? smile.gif o saip gal reik maziau myz.. i bata, visi tik gaszdinat vieni kitus mistiniais baubais. kas yra izoliatorius vatoje ir visokiuose EPS? - oras, visa kita tik karkasas konvekcijai sumazint iki minimumo. jei tavo vata atsidurs tarp dvieju sandariu membranu, bus visiskai nebutina ja idealiai suklot, svarbu keliu centimetru dydzio ertmiu nepalikt.
Siaip galetum ir fotke kokia savo stebuko imest, aiskiau tautai butu.


Nieko šviežio neturiu, tad įmetu praeitų metų nuotrauką.

http://www.part.lt/p...eb4ce3b192.jpeg
http://www.part.lt/p...99b70c50326.jpg

Atsakyti
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 23:35)
Nieko šviežio neturiu, tad įmetu praeitų metų nuotrauką.

http://www.part.lt/p...eb4ce3b192.jpeg
http://www.part.lt/p...99b70c50326.jpg


Isivaizdavau sudetingiu.
Kas atvede prie tokios namo formos?
Atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2016 02 05, 22:56)
Isivaizdavau sudetingiu.
Kas atvede prie tokios namo formos?


Pats save atvedžiau smile.gif Šiaip daug visokių smulkmenų. Nenoriu labai daug plėstis, bet tai susiję su tvenkiniu, kitais pastatais, saulė (pietų pusė) ir tt... galų gale vidaus išplanavimu.
Atsakyti
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 06, 00:10)
Pats save atvedžiau smile.gif  Šiaip daug visokių smulkmenų. Nenoriu labai daug plėstis, bet tai susiję su tvenkiniu, kitais pastatais, saulė (pietų pusė) ir tt... galų gale vidaus išplanavimu.


Kodel gi ne. Svargu kad tinka jum toks namas. As visada uz idomu dizaina. O seip paziurejus i jusu stoga tai pirma mintis buvo. Deciau vata ir nesukciau galvos. Bet jusu reikalas ka deti.
Atsakyti