QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 17:33)
Stogas aštuonių šlaitų. 15 ir 18 laipsnių. Tam ir yra plėvelė trisluoksnė, kad galima būtų glausti šiltinimo medžiagas. O kodėl plėvelė turėtų būti šlapia iš lauko pusės, jeigu pas mane ji sausa po stogo danga. Stebiu jau antri metai.
O kam tada jums plėvelė apskritai reikalinga po stogo danga jeigu ten visada sausa? Niekaip nepatikėčiau, kad ir be plėvelės pas jus stogas neleistų nei lašo vandens.
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 17:33)
Ji gaminama su dviem lipniomis juostomis kraštuose, kurios užtikrina visišką sandarumą ir patikimumą
Kalbant apie plėvelės nereikėtų naudoti tokio termino kaip "visiškas sandarumas", nes praktikoje tai yra utopija.
Jūsų reikalas glausti ar neglausti. Visi glaudžia ir gyvena. Dėl pūtų tiesiogiai ant plėvelės aš nerekomenduočiau. Jūsų nedidelis nuolydis ir taip apsunkina plėvelės darbo sąlygas.
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 18:43)
Pasakysiu dar vieną pastebėjimą. Labai daug domėjausi apie atvirų ir uždarų putų purškimo technologijas, o ypač apie medienos poveikį putose. Kadangi, laisvai skaitau angliškai, pagrindinius šaltinius rinkausi iš USA, gal todėl, kad ten jau seniai naudojama ši technologija. Pasirodo, niekas net nediskutuoja apie uždarų porų putų neigiamą įtaką medienai, visa bėda yra su atvirom porom. Dažniausiai ten purškia atvirų porų putas ant osb (ten namai beveik visi iš osb). Pastebėta, kad po keletos metų osb stogo plokštė pradėdavo pūti, todėl buvo atlikti moksliniai tyrimai kaip vanduo patenka į osb plokštę. Pradžioje buvo manoma, kad sudrėksta osb iš viršaus, dėl temperatūrinių skirtumų, saulei pašvietus ir siušildžius staiga stogo dangą, bet buvo išsiaiškinta, kad drėgmė niekada neina įš lauko pusės į apšiltinimo sluoksnį, o atvirkščiai. Visa bėda ta, kad žmonės naudoja plėveles garo barjierui užtikrinti ir tik 1 iš 100 sugeba gerai ir sandariai viską padaryti, negailėdamas pinigų ant brangių lipnių juostų ir tt. Kas negarantuoja ka tos juostos vis dar ten po kelių metų. Kaip žinoma šiluma su drėgme kildama į viršų išeina su slėgiu į apšiltinimo sluoksnį. Režultatai stebėtini kiek šilumos ir drėgmės gali išeiti per mažą skylutę. Šiltas oras kaip ir vanduo visada ras kelią.
Su uždarų porų putomis neradau nei vieno atvejo, kad mediena butų supelijusi ar kaip kitaip paveikta.
Labai geras apibendrinimas. Pilnai pritariu.
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 05, 18:43)
Todėl mano ir buvo pagrindinis klausimas čia. Ar esate kas kombinavę atviras poras užpurškiant uzdarom užtikrinant garo barjierą ir sandarumą?
Pabandykite praktiškai įsivaizduoti kaip užpurkšti putas ant 8 šlaitų medinio stogo konstrukcijų, kur net praeiti sunku, kad jos būtų visiškai sandarios? Apie kokį uždarų porų putų sluoksnį galvojate?
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 06, 12:43)
BASF: ištrauka iš oficialaus puslapio:
WALLTITE® has a measured water vapour permeability, therefore it does not compromise the performance applied directly to the any breathable roofing membrane between timber rafters in tiled or slated pitched roofs.
Galėčiau pridėti labai daug oficialios informacijos, kuri paneigia Jūsų parašytą nuomonę apie blogį purškiant putas tiesiai ant difuzinės plėvelės.
QUOTE(Diukas66 @ 2016 02 06, 12:43)
Mano nuomone, užpurškus uždarų porų putas ant difuzinės plėvelės ji tiesiog praranda savo prasmę, todėl, kad nėra vandens-nėra problemos.
Čia ir atsakymas - Walltite yra >42 kg/m3 uždarų porų putos. Jų vandens garų ir vandens pralaidumas yra labai mažas - plėvelė praranda prasmę, nes vanduo ir taip nesigertų į putas, o garų nepralaidžia putos, todėl plėvelės garų pralaidumas praranda prasmę.
Jūsų siūlomas variantas buvo purkšti atvurų porų putas ir iš apačios tik šiek tiek uždarų porų putų dėl sandarumo ir pusėtino garo barjero. Tokioje konfigūracijoje aš vistiek nepurkščiau ant pagrindinės ir vienintelės plėvelės. Turėtumėte 30-40 laipsnių nuolydį, tada tai nebūtų taip svarbu. Dabar vistiek neramu ne tiek dėl garų kondensacijos, kiek dėl patenkančio iš viršaus vandens į atvirų porų putas.
