Na ir kaip gi be ragavimo
Na ir kaip gi be ragavimo
Važiuojam toliau.
Sustojam degalinėj.
Kaip gi be kavos. Ji čia tokia egzotiška
Ko tai mus labai vietiniai šunėkai myli
O čia mūsų vairuotojas ypatingu vardu - Pablo Escobar
Nežinojau, kad ir arklių bezninu varomų būna
Atvykstam į Maria la Gorda. Labiausiai į vakarus nutolusiame Guanahacabibes nacionaliniame parke įsikūrusi poilsiavietė/nardytojų rojus. Pora dienų nieko daugiau neveiksim, tik gėrėsimės gamta, maudysimės ir deginsimės.
Visa poilsiavietė nusėta dviaukščiais keturių kambarių namukais. Mūsiškis pirmame aukšte, su vaizdu į jūrą
Va, koks grožis ir ramybė mus pasitinka:
Va, ir čia skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas
Visą vakarą nieko daugiau ir neveikiam, tik gulim ant gultų prie jūros, valgom čia pat, ant kranto ruošiamą žuvį, gurkšnojam kokteilius ir stebim plaukiančius laivelius.
Visa poilsiavietė nusėta dviaukščiais keturių kambarių namukais. Mūsiškis pirmame aukšte, su vaizdu į jūrą
Va, koks grožis ir ramybė mus pasitinka:
Va, ir čia skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas
Visą vakarą nieko daugiau ir neveikiam, tik gulim ant gultų prie jūros, valgom čia pat, ant kranto ruošiamą žuvį, gurkšnojam kokteilius ir stebim plaukiančius laivelius.
Kažkas tavęs jau klausė, bet tu gal nepastebėjai klausimo, o gal aš praleidau - kodėl visur langai su grotomis?
QUOTE(kutuciuke @ 2016 05 05, 14:54)
Kažkas tavęs jau klausė, bet tu gal nepastebėjai klausimo, o gal aš praleidau - kodėl visur langai su grotomis?
Gal nepastebėjau
Todėl, kad jiems taip gražu. Toks stilius. Tikrai ne nuo vagių, nes durys dažniausiai nerakinamos.
XIX-oji diena. Maria la Gorda.
Šiandien važiuojam su vietiniu gidu pasibastyti po Guanahacabibes nacionalinį parką.
Jūros krantas visiškai netinkamas maudynėms, bet pasižiūrėti labai gražu.
Tie akmenys vulkaninės kilmės, bjauriai kibūs ir aštrūs. Būtų labai nesmagu ant tokių nukristi.
Nuostabiai graži vandens spalva. Gaila, nuotraukos to neperteikia.
Šiandien važiuojam su vietiniu gidu pasibastyti po Guanahacabibes nacionalinį parką.
Jūros krantas visiškai netinkamas maudynėms, bet pasižiūrėti labai gražu.
Tie akmenys vulkaninės kilmės, bjauriai kibūs ir aštrūs. Būtų labai nesmagu ant tokių nukristi.
Nuostabiai graži vandens spalva. Gaila, nuotraukos to neperteikia.
Va čia tiesiai prieš autobusą prasinešė nemaža gyvatė. Gaila, nespėjau nufotografuot.
Lendam į olą po fikuso smaugiko šaknimis. Einam ieškoti šikšnosparnių ir krabų.
Šikšnosparnius aptinkam 
O po jų ir krabai į sceną išėjo
O štai ir raudonasis krabas. Šiuo metų laiku praktiškai neaptinkamas, nes slepiasi giliai olose. Jei ne žvitri parko prižiūrėtojo akis, tikrai nebūtume pastebėję.
Nuotraukos, deja, tik tokios - krabas giliai oloj, kuri virš mano akių lygio, todėl fotografuoju pasistiebus ant pirštų galų. Apšvietimas - paprasčiausias prožektorius.
O po jų ir krabai į sceną išėjo
O štai ir raudonasis krabas. Šiuo metų laiku praktiškai neaptinkamas, nes slepiasi giliai olose. Jei ne žvitri parko prižiūrėtojo akis, tikrai nebūtume pastebėję.
Nuotraukos, deja, tik tokios - krabas giliai oloj, kuri virš mano akių lygio, todėl fotografuoju pasistiebus ant pirštų galų. Apšvietimas - paprasčiausias prožektorius.
Dar ėjom stebėti kolibrių. Matėm keletą, bet nufotografuoti nepasisekė. Mažutėliai, toli, kol nusitaikai, tai ir dingsta tarp šakų...
Prisirinkom laukinių citrinų kokteiliams ir važiuojam toliau. Sustojam prie ant seklumos išmesto apleisto laivo. Jau pora mėnesių čia stovi, niekas neprisistatė šeimininku. Daroma išvada, kad laivu buvo gabenama kontrabanda.
Objektyvas mano tiek netraukia, turiu prieiti arčiau. O visa pakrantė vien tie baisieji vulkaniniai akmenys - labai nelygūs ir aštrūs. Na bet negaliu gi aš laivo nenufotkinus palikt. Niekaip. Einu. Balansuoju, kaip akrobatas ant lyno. Lėtai. Bet į priekį. Iki pat kranto
Grįžus į autobusą suprantu, kad mano mylimiausiems sportbatukams amen. Tiksliau chana. Suvariau iki skutelių.
Prisirinkom laukinių citrinų kokteiliams ir važiuojam toliau. Sustojam prie ant seklumos išmesto apleisto laivo. Jau pora mėnesių čia stovi, niekas neprisistatė šeimininku. Daroma išvada, kad laivu buvo gabenama kontrabanda.
Objektyvas mano tiek netraukia, turiu prieiti arčiau. O visa pakrantė vien tie baisieji vulkaniniai akmenys - labai nelygūs ir aštrūs. Na bet negaliu gi aš laivo nenufotkinus palikt. Niekaip. Einu. Balansuoju, kaip akrobatas ant lyno. Lėtai. Bet į priekį. Iki pat kranto
Grįžus į autobusą suprantu, kad mano mylimiausiems sportbatukams amen. Tiksliau chana. Suvariau iki skutelių.
O čia praėjo potvynis.
Atvažiuojam į pačią pusiasalio viršūnę. Čia švyturys ir karinė bazė, todėl fotografuoti neleidžiama.
Po gerų keturių valandų gamtoj grįžtam į poilsiavietę. Nelabai yra ką veikti. Aš nenardau, pasiniaukstę ir vėsoka, tai į vandenį lendam tik trumpam. Telieka drybsoti ant gultų arba marširuot pajūriu pirmyn-atgal.
Pasaulio kraštas
Atvažiuojam į pačią pusiasalio viršūnę. Čia švyturys ir karinė bazė, todėl fotografuoti neleidžiama.
Po gerų keturių valandų gamtoj grįžtam į poilsiavietę. Nelabai yra ką veikti. Aš nenardau, pasiniaukstę ir vėsoka, tai į vandenį lendam tik trumpam. Telieka drybsoti ant gultų arba marširuot pajūriu pirmyn-atgal.
Pasaulio kraštas
