Grįžtu į viešbutį. Pusryčiaujam. Pasirinkimas maždaug kaip ir visur - kiaušiniai virti, kepti, sūriai, mėsytės, jogurtai, dribsniai, sultys, kava, arbata, vaisiai, saldūs kepiniai.
Atvažiuoja mūsų autobusas - tuo pačiu važinėsim visą savaitę. Pajudam Vinales link.
Čia Rusijos ambasada. Primena robotą. Gidas sako, kad pastatas toks baisus, kad net mielas



Pirmiausia užsukam į parduotuvę nusipirkti... paprasčiausio vandens. Gidas sako, kad gali būti taip, kad mes jo sunkiai rasim. Čia niekuo negali būti garantuotas, todėl jei randi, užsiperki tiek, kad užtektų ilgam. Žinoma, gali būti taip, kad kur benuvažiuosim, to vandens bus, tačiau gali būti ir taip, kad jo nerasim niekur. Todėl apsidraudimui pirmiausia apsirūpinam būtinais dalykais, o tada judam toliau.
Parduotuvės grynai tarybinės




Prie išėjimo štai tie vyrukai raudonais marškinėliais patikrina čekį ir pirkinius - ar už viską sumokėta.
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.