Po poros valandų plaukiojimo grįžtam į Tutxla Gutierrez. Iki išvykimo valanda, tai išsiskirstom kas sau. Dauguma eina pietaut, o aš bananų traškučių pririjus apie maistą pagalvot net nenoriu, todėl einu bažnyčių ieškot.
Šiaip keista - esu netikinti, tačiau bažnyčios yra tie objektai, kuriuos būtinai aplankau. Nereikia man jokių muziejų, ir į turgų nelabai einu. O va bažnyčios - būtinai.
Gatvės muzikantai centrinėj aikštėj:


Saulės nelabai matosi, bet karšta bezbožnai.

O štai pir bažnyčia. Papuošta. Neseniai buvo švenčiama mirusiųjų diena.

Lipu tais laiptais viršun, staiga prie šone esančių metalinių durų pribėga pusnuogis susivėlęs vyriškis, purto tuos vartus ir šaukia "God bless you". Kaip ir mielas palinkėjimas, bet jis šaukia taip garsiai ir agresyviai, kad darosi nejauku. Gatvėj nė gyvos dvasios, tik aš ir tas pamišėlis, be pertraukos šaukiantis tą pačią frazę, kol dingau jam iš akių
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.