Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi?

faktas, kad jei norėjai užimti kažkokias pareigas, turėjai bent formaliai atitikti tų laikų moralę. Pažįstamas sovietinių laikų įmonės direktorius pasakojo, kaip vedė formalų žurnalą, kuriame aprašinėjo kasmėnesinius susitikimus, kuriame turėjo būti aptariami ar tai partijos, ar tai panašūs reikalai. Realiai susitikimai nevykdavo ar formaliai įvykdavo, bet žurnalas buvo tvarkingai ir išsamiai pildomas

Beje, toje įmonėje buvo ir vienas skundikas, kuris jį pastoviai skųsdavo valdžiai, komisijoms. Bet tas direktorius kažkaip sugebėdavo išlaviruoti, skundikui padėkodavo už pastabas ir į jas atsižvelgdavo...

Bet ironija didžiausia ta, kad per 25 laisvės metus mes nutautėjome daugiau, nei per 50 ruso okupacijos metų

Gal galima plačiau apie tai ..Ar mes kalbą savo praradome, ar identitetą ?

Praktiškai, tai taip: su kiekvienais metais lietuvių kalbą mokame vis prasčiau ir prasčiau, tą parodo abitūros egzaminai ir nacionaliniai diktantai, vaikai anglų kalbą moka geriau nei lietuvių, visus filmus žiūri angliškai, tai nėra blogai, bet tiesiog konstatuoju faktą. Jei seniau tautiškumą saugojo ir puoselėjo žmonės, gyvenantys kaimuose(imkime nuo Smetonos laikų, paskui sovietiniai metai-kolūkiai), tai dabar jaunimo kaimuose likę tik tiek, kad ant pirštų suskaičiuoti gali, arba išlėkę visi į miestus, arba emigravę. O tiek miestuose, tiek emigracijoje susimaišo kelios tautos, perima viena kitos tradicijos. Iškart pvz: mūsų priemiestyje per 16 gyvenimo jame metų bvuo paprotys čigonauti vaikams per užgavėnes. O dievulėliau, prisipirkdavau 5kg saldainių ir sulaukdavau gal po 15 grupelių čigonautojų. Ale pastebėjau, kad su kiekvienais metais man tų saldainių vis mažiau ir mažiau reikėjo,pernai tik pusę kg, nes atėjo tik dvi vaikų grupelės. O vakar-nė vienos! Net mano pačios vaikai čigonauti nėjo Už tai pernai per helouvyną jie darėsi kaukes, lakstė pakiemiais

Toliau-praradome nacionalinę valiutą...
Ir laukiame nuleidžiamų įsakymų iš ES viršūnių be jokio savo balso teisės...

SP - vaikai auga... es darbe, kol kolegės dukra buvo mokinukė, kasmet sulaukdavome didžiulės delegacijos - visi kolegės namo (greta darbo) vaikai ateidavo, o iš paskos, įsidrąsinę) ir kiti vaikai. Dabar jau auga tų vaikų vaikai, tiesa, tame name tik trys. Nesusidaro kompanija, nėra 'pravadyriaus".
Kol parsiradau vakare, jau neatėjo nei vienas, bet dukra sakė tris kartus dariusi duris ir dalinusi Gustavo blynus ir žagarėlius. Sakau - ko nėjai? sako - ai, nu ką aš čia su mažiukais (mažiukai - 2 metais jaunesni ) Vakare atėjo chebra tik laimikiu pasidalyti.
Buvo tarpas, kai neidavo niekas - vieni ūgtelėjęe, kiti per maži.
Nors apskritai vaikų mažiau. (Tiesa, mūsų laiptinėje gyvena 5 pradinukai, ir tiek pat daugiau mokyklinių)

Maniskis penktokas ejo vakar, net dainas dainavo uzgaveniu senovines ir be jo svitos dar trys uzejo, pagal amziu pasiskirste musu kvartalo vaikai. Taip dziaugiausi, kai namuose saldainiu neliko, o parsinese atgal visa krepsi 😆

JŪS nutautėjote? Papasakokite, kas gi su jumis nutiko, kad JŪS taip staiga nutautėjote

Papildyta:


O aš kažkaip nepamenu, kad sovietmečiu būtų švenčiamos Užgavėnės, gal tik keliais paskutiniais metais prieš Nepriklausomybės atgavimą. O dabar - kas nori, tas švenčia. Ir maži, ir dideli. Mano draugų FB net mirga nuo Užgavėnių šventimo nuotraukų.

Jei vaikai prastai išlaiko abitūros egzus, čia švietimo sistemos, o ne nutautėjimo bėdos. O kad anglų k. gerai moka - puiku., labai reikalinga kalba pasaulyje.

Mus nuo antros klasės vertė rusų k. mokintis, visi užrašai visur būdavo pusiau lietuviški, pusiau rusiški, net į lietuvių k. pradėjo skverbtis rusų vertiniai, rusų k. žodžių junginiai, net rusiškas žargonas, bet dėl savo pačių nutautėjimo sovietmečiu taip nesigraudinam kažkodėl.

Kol kas visiškai dar nepraradome, bet procesas vyksta.

Jei jau kaip nutautinimo anais laikais pavyzdys buvo pateiktas noras, kad mokytojus vadintų vardais su tėvavardžiu, tai galima žvilgtelėti ir į tai kas su vardais darosi šiais laikais. Tada vaikų vardai absoliučioje daugumoje buvo lietuviški. Vienas kitas "tarptautinis" (a la Erikas, Deividas, Kristina ar Inga). Ir, tikrai jokių rusiškų. O dabar kas su vardais darosi? Majai/os, Mijai/os, Tijai/os, Aironai ir t.t. ir pan. Pavardėse sparčiai nyksta unikalios lietuviškos -ienės, -aitės ir -ytės, belieka džiaugtis, kad jas daugumoje atvejų pakeičia moteriškos, o ne vyriškos giminės pavardė, kaip kad D. Bosas ar kitų "modernių" moterėlių atveju.

Iš gatvių sparčiai nyksta lietuviškos iškabos ir jas keičia užsienietiškos, parduotuvių, viešbučių, maitinimo, pasilinksminimo įstaigų pavadinimai kone išimtinai užsienietiški. Anais laikais, žinoma, būdavo rusiškų užrašų, bet jie jei būdavo, tai tik šalia lietuviško ir tik apibūdinantys įstaigos tipą ir pan. (ресторан, кафе, магазин ir pan.), bet pats įstaigos pavadinimas būtinai būdavo lietuviškas.

Kiekviena abiturientų laida vis prasčiau rašo lietuviškai, lietuviškos žiniasklaidos (ypač internetinės) išvis darosi neįmanoma skaityti dėl daugybės kalbos ir elementarių gramatikos klaidų...

Papildyta:
Asmeniškai aš tikiuosi, kad nenutautėjau. Kai rašiau "mes", turėjau mintyje visą lietuvių tautą, Lietuvą.

Kitais žodžiais, okupantų švietimo sistema buvo labiau orientuota į lietuvybę, nei laisvos Lietuvos? Šaunu...

Dabar nuo antros klasės mokinukai verčiami mokintis anglų kalbos, daugelis užrašų net ne pusiau lietuviški, o visai nelietuviški, į lietuvių kalbą skverbiasi angliški vertiniai, žodžių junginiai ir žargonas. Ir daro tai didesniais tempais, nei anais laikais rusų kalba.

Drisiu oponuoti del vardu. vardu mados uzeina, praeina ir vel ateina. mano bendraamziu nepazistu Barboru, Elenu, Jonu, Antanu, ju gal pavieniai. uztai dabar tie vardai vel sugrizta.

o pavardes su galune -e buvo ir senoves lietuviu, nera siu laiku sugalvotas dalykas
Papildyta:

Ir puiku! kuo geriau mokes uzsienio kalba - tuo bus gyvenime lengviau. ir darbe, ir keliauti, super! net pavydziu savo vaikams, kad jie mokes ta anglu kalba tobulai, nes darbe, kai reikia kokius pranesimus anglu kalba skaityt, tai stresas baisulinis

O kodėl tada rusų kalbos priverstinis mokinimasis (beje, ne nuo antros, o tik nuo ketvirtos klasės, pradinukai mes rusų kalbos nesimokinome) buvo blogas, atseit nutautinimui skirtas dalykas? Reikėtų tokį ankstyvą privalomą užsienio kalbos mokymą traktuoti vienodai...

Mes dar darželyje pamenu mokėmės tos rusų kalbos, o ir aplink jos buvo daug daugiau, nei dabar tos pačios anglų. Dabar gal kompuose anglų daugiau, bet užrašų tikrai mažiau kitomis kalbomis, nei buvo rusų kalba prirašyta visur, nacionaliniai kanalai dauguma lietuvių kalba, o su subtitrais tik rusiški produktai, anglų kalbą vis dar "ant viršaus" verčia. Dabar nuo ketvirtos klasės antrą užsienio kalbą vaikai renkasi, galima ir tą pačią rusų. Nieko blogo tame nematau, nes užsienio kalbos mokymasis ir nuolatinis gyvenimas su ta kalba nėra visiškai tas pats.

na, mane darzely jau mokino rusu kalbos. Bet as nemanau, kad tai blogai, dziaugiuosi, kad rusu kalba moku gerai, nera skirtumo filma kokia kalba ziuret, lietuviu ar rusu.

bet va mama sake, darbe susirinkimai buvo daromi rusu kalba, oficialus rastai - rusu kalba, net mokslo darbus kazkuri laika buvo privalu rasyt rusu kalba (dbr gali rinkti nori lietuviskai rasai, nori - angliskai. del kitu kalbu nezinau).