Kiekviena karta turi savo gyvenimą ir aišku jis labai skirtingas ir taip turi būti. Viskas dabar gerai tik aš pasiilgstu tos ramybės, to užtikrintumo, kai nereikia drebėti dėl darbo vietos, dėl pajamų netekimo. Labai skauda širdį, kai matau tuštėjančią Lietuvą. Aišku aš jau sena ir mano mąstysena senoviška, gal taip turi būti, juk mūsų močiutėm irgi baisu buvo mūsų paleisti plaukai ir trumpi sijonai
O man vaikystės prisiminimai šviesūs. Ir mokyklos laikai ir studentavimas. Gal kad aš buvau rami, nemaištinga...Gyvenom vidutiniškai, bet buvom laimingi, net nepagalvodavau kad kada nors viskas pažengs taip į priekį kas liečia buitį. Dabar aišku daug lengviau, parduotuvės pilnos, galima keliauti kur panorėjus, ir buities technikos kiek yra. Bet kažkodėl labai daug nelaimingų žmonių, tą įrodo savižudybių skaičius, net vaikai nebenori gyventi...
Kiekviena karta turi savo gyvenimą ir aišku jis labai skirtingas ir taip turi būti. Viskas dabar gerai tik aš pasiilgstu tos ramybės, to užtikrintumo, kai nereikia drebėti dėl darbo vietos, dėl pajamų netekimo. Labai skauda širdį, kai matau tuštėjančią Lietuvą. Aišku aš jau sena ir mano mąstysena senoviška, gal taip turi būti, juk mūsų močiutėm irgi baisu buvo mūsų paleisti plaukai ir trumpi sijonai
Kiekviena karta turi savo gyvenimą ir aišku jis labai skirtingas ir taip turi būti. Viskas dabar gerai tik aš pasiilgstu tos ramybės, to užtikrintumo, kai nereikia drebėti dėl darbo vietos, dėl pajamų netekimo. Labai skauda širdį, kai matau tuštėjančią Lietuvą. Aišku aš jau sena ir mano mąstysena senoviška, gal taip turi būti, juk mūsų močiutėm irgi baisu buvo mūsų paleisti plaukai ir trumpi sijonai
Aš irgi vaikystę atsimenu labai šviesiai.... nors tėtis dirbo vadovaujantį darbą ir jo beveik nematėm, o šiltnamį dengdavom prie mėnulio šviesos (nes kitaip nebuvo kada), man tai atrodo, kaip savotiškas nuotykis (tėvams, aišku, taip neatrodė).... nubalnotos rankos ir keliai.... gi pamenu, kad pabėgadavom namo, po šaltu vandeniu pakišdavom ir vėl į trasą (mamai net nerodydavom)... o dabar maniškė brūkšteli per pirštą ir ai kokia tragedija....
Na, aš nesakau, kad mano vaikystėj nieko gero nebuvo, o jaunystė tai išvis pilna atradimų
Na, bet mane žiauriai veikė represyvi aplinka. Ir net ne tai kad aš maištinga buvau. Šiaip jau nepraleisdavau progų patylėt, bet tyliai vistiek dariau ką manau esant teisinga... Man tiesiog niežtėjo nuo tos netikros lygiavos, prisitaikėliškumo, melavimo ir pilkumo. Be perspektyvos, kad kas nors keisis. Bet pasikeitė
Mes su mama sunkiai gyvenom, bet tas kažkaip labai netraumavo - tiesiog daugiau dirbom (mama dirbo 2 darbuose, mes, tiksliau aš, jai padėdavom). O va viešą melą anksti išmokau atskirti ir tas labiau skaudino, nei koks nors fizinis nepriteklius...
į temą
Na, bet mane žiauriai veikė represyvi aplinka. Ir net ne tai kad aš maištinga buvau. Šiaip jau nepraleisdavau progų patylėt, bet tyliai vistiek dariau ką manau esant teisinga... Man tiesiog niežtėjo nuo tos netikros lygiavos, prisitaikėliškumo, melavimo ir pilkumo. Be perspektyvos, kad kas nors keisis. Bet pasikeitė
Mes su mama sunkiai gyvenom, bet tas kažkaip labai netraumavo - tiesiog daugiau dirbom (mama dirbo 2 darbuose, mes, tiksliau aš, jai padėdavom). O va viešą melą anksti išmokau atskirti ir tas labiau skaudino, nei koks nors fizinis nepriteklius...
į temą
O kokia vaiksytė buvo 40-50-ais, turėjo tėvai daugiau žemės, buvo mokytojai ir t.t., nepatiko kaimynams ir jie įskusdavo ir vaikystę leido Sibire ar kitoj "mieloj" vietoj. Arba stribai ateidavo ir atimdavo visą maistą, dar profilaktiškai sumušdavo, pažadėdavo namus sudeginti.
Nerealus gyvenimas totalitariniame režime. Kai pasiklausau kaip giminaičiai gyveno, kaip kankino giminaitį, nes atsisakė eiti į okupantų armiją... Kaip trėmė žmones už visišką nieką. Keliais arais daugiau žemės nei norma? Visa šeima laimi bilietą gyvuliniam vagone į nežinia kur.
Ne, nenorėčiau gyventi amžinoje baimėje ir kontrolėje.
Nerealus gyvenimas totalitariniame režime. Kai pasiklausau kaip giminaičiai gyveno, kaip kankino giminaitį, nes atsisakė eiti į okupantų armiją... Kaip trėmė žmones už visišką nieką. Keliais arais daugiau žemės nei norma? Visa šeima laimi bilietą gyvuliniam vagone į nežinia kur.
Ne, nenorėčiau gyventi amžinoje baimėje ir kontrolėje.
QUOTE(Magnuna @ 2016 02 22, 15:05)
Cukriuk - pasidariau arbatos, pasirankiosiu užkandžių, ačiū
ale tai neturi kada lovoje gulėti kai tięk vaišių priruošei
Nu mazules jus ir mazai plepate
Ner kada gulet Magnuna! Isgeriau cold3 ir i trasa
Jau mano bachuras koooks grizo is lauko
Ka jus????
Papildyta:
Erendira, koks TALERIS guli
Ozis ir Erendiros pavasaris -
Kas apie vaikystę jaunystę, neprisimenu blogai. Na buvo eilės mėsos skyriuje, ir universalinėse pardėse kai išmesdavo kokius džinsus ar inkariukus. Bet man ne tas rūpėjo tada, rūpėjo pažaisti su draugais, išsisukti nuo pamokų ruošimo, nusipirkti giros, padalyvauti sporto renginiuose, šokiuose ir.t.t. Apie neigiamas anų laikų puses ir teigiamas, girdėjau tik iš tėvelių.
Laba diena
Ozis ant radijatoriaus įstrigo atmintin
Laba diena
Ozis ant radijatoriaus įstrigo atmintin
Cukriuk - parlėksi namo i iškart marš į lovą
ir kokį purškaliuką nosiai nusipirkt, kad lengviau kvėpuoti būtų o tai su užsikimšusia nosia vargiai išsimiegosi
Susipakavęs dėžutėje Pedriukas
Erodės dėžutė kaip matau visiems tinka
Pavasario kvietėjas
jeigu mane taip kviestų - lėktau tekina
Susipakavęs dėžutėje Pedriukas
Erodės dėžutė kaip matau visiems tinka
Pavasario kvietėjas
QUOTE(Magnuna @ 2016 02 22, 19:22)
Cukriuk - parlėksi namo i iškart marš į lovą
ir kokį purškaliuką nosiai nusipirkt, kad lengviau kvėpuoti būtų o tai su užsikimšusia nosia vargiai išsimiegosi
Jau vsio lovyteje, euforbijuma puskiu, juros druska plaunu-purskiu, vyras uztaise kavos su pienu, isijungiau grielka kojom-relaksuoju. Bijau dukriuka uzkresti-tai atsiskyriau i kita kambari-pasibusiu viena. Neapsisprendziu koki filma paziureti
Beje slaugas jau salia
Cukriuk - slaugas šaunuolis
tegul tave prižiūri
Cukrine avale, praleidau kas tau atsitiko, bet jau matau sloga.
Labai labai jūros vanduo geras dalykas nosiai. Gal ir neatkemša taip gerai kaip tie cheminiai purškalai, bet kenkia žymiai mažiau
Turbūt
Sveik
Sveik






