QUOTE(dontstop @ 2016 02 23, 16:04)
Aš kovoju su svoriu nuo 12 metų - nuo tada, kai aplamai man pradėjo rūpėti mano išvaizda, kai pradėjau jaustis mergaite, mergina... žo, kovoju visą gyvenimą

Liekna būnu labai trumpais periodais

Labai greit dingsta motyvacija ir vėl priaugu

Viskas eina nuo šeimos mitybos įpročių (akcentuoju mitybą, nes sportuoti ir judėti man patikdavo visada).
Aš apie svorį susimąsčiau šiek tiek vėliau.. kai buvau 8 klasėj tėvas susirgo diabetu, tad visa mityba pakito.. pasikeitus maistui pajaučiau kokia didelė buvau, svėriau virš 60 kg, tiksliai nepamenu kiek, tad dar pradėjau sportuot ir gana greitai svoris normalizavosi.. 1 kurse svėriau 50-52 kg, o po to atsirado vaikas ir vėl viskas iš naujo tik dauuuug sunkiau.. šiaip mažiausiai esu svėrusi 45 kg ir buvau panaši į giltinę, taip daugiau nenorėčiau
sugalvojau kaip užsimotyvuot:D buk, bet.. susiradau įžymybe, kurios figūra panaši į mano ir dabar bandysiu sportuodama ją turėti galvoje.. žiauru tai, kad ji kūda, bet figūra jos vistiek negraži, ale kas belieka.. reikia realiai galimybes vertint