Toms, kurioms nepavyko daug kartų

#349
QUOTE(d'esprit @ 2016 03 04, 15:25)
Nori, palinksminsiu?  rolleyes.gif  Iki nėštumo mano kraujo pridavimas atrodydavo taip: seselė ima kraują, aš nusisukus į kitą pusę, o MB striksi aplink su pliušiniu ančiuku "žiūrėk, koks gražus ančiukas, va, matai, tik tu būk gerutė, nealpk"  lotuliukas.gif  Dabar jau nebėra to silpnumo, išaugau, matyt  smile.gif
Ir apskritai, aš mieliau nubėgčiau du pusmaratonius per savaitgalį nei visokios procedūros pas gydytojus  schmoll.gif



lotuliukas.gif oj kaip palengvėjo, kad ne aš viena tokia bigsmile.gif

Mano kraujo tyrimai iki šiol vyksta maždaug taip:

aš ir MB pasiimam po laisvas valandas iš ryto, keliaujam į procedūrinį,aš be abejo nusisukus visa apimta nervinio drebulio kratausi ant kėdės, MB laiko mane už rankos. MB pasakojo, kad nuolatos seselės skundžiasi, kad negali nusitaikyt įdurti, bet bent iš ketvirto karto visad pataiko. Gaiausiai aš po procedūros išbėgu į lauką, MB sumoka, surenka visus daiktus ir išsiaiškina ką reikia daryti toliau ir eina manęs guosti į lauką, nes jau būna prasidėjęs nervinis verkimas.
Finalas visada toks pats: pas mane mėlyna ranka, nes nuo savo judėjimo išsidrąskau visas venas, kurias tik įmanoma, pas MB ant rankų dažnai žaizdos nuo mano nagų paliktų žymių... blush2.gif

O paskutinį kart, kai pas alergologą darė neplanuotą kraujo tyrimą pasodino mane į milžinišką minkštą kėdę, laikė 2 seselės, trečioji ėmė kraują, o aš visa gerklę plėšiau: But I would walk 500 miles, And I would walk 500 more,Just to be the man who walked a thousand miles,To fall down at your door doh.gif

Taip, kad Braške visi mano kumščiai kuo tvirčiausiai už tave suspausti 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Okokionera: 04 kovo 2016 - 15:12
#350
Okokionera, oi, prajuokinai, tikros drąsuolės mes lotuliukas.gif Linkiu, kad su laiku ir tau ta baimė praeitų mirksiukas.gif O tu vaikų turi? smile.gif
Atsakyti
#351
Tikiuos ir aš, kad praeis, tik vilties mažai tuo klausimu. Nes aš ne kraujo bijau, aš aštrių daiktų paniškai bijau (jei jie ne mano rankose) blush2.gif

Ne, vaikų dar neturiu smile.gif
Atsakyti
#352
QUOTE(Okokionera @ 2016 03 04, 15:42)
Tikiuos ir aš, kad praeis, tik vilties mažai tuo klausimu. Nes aš ne kraujo bijau, aš aštrių daiktų paniškai bijau (jei jie ne mano rankose)  blush2.gif

Ne, vaikų dar neturiu smile.gif


Supratau. Pas mane irgi ne kraujo baimė. Daugiau alpimas būdavo dėl palengvėjimo. Maždaug, labai bijau, stresas, viskas baigiasi ir aš atsijungiu. Alpau, kai tatuiruotę darė, labai bijojau prieš tai, nors ir neskaudėjo, pajaučiau, kad vaizdas plaukia. Dar viena sutuacija, vaikas griuvo nuo lovos, persikando lūpą, kraujo begalė, čiupau vaiką į rankas, nuprausiau, sustabdžiau kraujavimą, grižom į kambarį, pasisodinau vaiką ant kelių nuraminau ir tada pajaučiau, kaip darosi silpna. Va taip man būna smile.gif

Aišku smile.gif Klausiu, nes būtent po dažno kraujo ėmimo nėtumo metu ir dingo ta baimė smile.gif
Atsakyti
#353
Nu merginos prajuokinot, išryto krauja pridaviau ir jokių problemų. O vat su tais alpimais ir man pasireiškia ir butent tada kai nebėr ko. Dukrą operavo ir kažkotai užtruko taip neramu buvo, bet kaip tik parvežė į palatą ir matau kad viskas gerai alpimas butent tada pasireiškia, ir taip jau kelinta karta pastebiu silpnumas po visko, o jaunutė kai buvau ilgiau kur reikdavo pastovėti tai visada alpdavau g.gif
Atsakyti
#354
Bet tai kaip visi skirtingai į baimę ir stresą reaguojame smile.gif aš niekada nealpstu, pas mane ta reakcija "po visko" pasireiškia ašaromis (isterinėm iki pasikukčiojimų...) blink.gif Net pati dabar galvoju turbūt iš džiaugsmo raudu, kad viskas baigėsi lotuliukas.gif

Atsakyti
#355
QUOTE(rasa289 @ 2016 03 04, 16:30)
Nu merginos prajuokinot, išryto krauja pridaviau ir jokių problemų.


Ne visos gi vienodos esam, vienos bijom ta, kitos ano, natūralu smile.gif


Kalbant apie kraujo tyrimus, įtariu, kad nuo mano paskutinių jau metai praėjo, reiks registruotis pas gydytoja ir keliaut vėl kraujo nusileist.
Atsakyti
#356
03.04 raudonai raudona su vaikais filma žiurom tai užkandžių kalnas doh.gif
Atsakyti
#357
03-04 žalia.
Paraliavau šiandien blush2.gif Išvažiavau į treniruotę ir prisiminiau, jog kuprinę su apranga namie palikau (sporto klubas visai šalia darbo). Tai lėkiau kaip bitė pirmyn-atgal ir pavėlavau 5 min., treneris jau laukė. Tai per apšilimą pulsas ne kilo, o nukrito - lengviau atsikvėpiau biggrin.gif
Kaskart pasportuoju taip, kaip savarankiškai ar namie nėsyk nesu sportavusi, nors būna ir tų pačių pratimų. Kiek daug dariusi ne taip, ne tuos raumenis jautųsi, ne taip kvėpavusi ir t.t. Dabar ant tiek jaučiuosi visa "tonizuota", kad treniruočių laukiu kaip šventės. Aš jau stebiuosi kur ir kokių raumenų turiu, kai imu juos jausti smile.gif Ir kiek jau mokinta, ir kiek dar mokytis doh.gif

Ligotesni žmonės matyt medikų nebe taip bijo g.gif Aš per gyvenimą daug sveikatos bėdų turėjusi, rimtų bėdų, tai ypatingų baimių nebeturiu.
Gal tik paniškai bijau dantų traukimo ir kiek daugiau bijau narkozės (nors viską patyrus nekart), o visa kita gali daryt ką nori. Nei bijau, nei alpstu ir nesu labai jautri. Niekur nieks manęs nelydi, nepasitinka ir net labai neramina (tėvai lavai pergyveno visad, bet dabar mama viena likus, tai jau ją labai saugau nuo savo problemų), kažkaip išmokau pati susidorot.
Implantų žandikauliuose turiu 3, varžtą ir vielą - kojoje ir pilve bent metalinių 20 kabių, širdyje 2 laidus, krūtinėje aparatą - boba terminatorius! biggrin.gif
Turėjau bent 4-5 traumas - skilęs kaktikaulis, kai trenkiausi galva į namo sieną lėkdama su rogėm nuo kalno, lūžęs kryžkaulis, kai nukritau nuo betoninių laiptų, lūžęs padikaulis, kai darbe būdama 3 nestuke.gif sėdaus ant kėdės doh.gif , nutraukti čiurnos raiščiai, kai užkliuvau už rankinuko rankenos ir griuvau gatvėje biggrin.gif , dar esu nusikirtus (su treniruokliu sporto klube!) rankos pirštą.
Nekalbant apie ligas, kurios jau buvo sunkios. Jau vaikystėje buvau reanimuota sustojus kvėpavimui ir dar buvo tų išbandymų.Tai kur ir ko man dar bijoti?!
Išmoksti nebebijot smile.gif
Atsakyti
#358
Joooo Rasma yra reikaliuku su tavim unsure.gif , prieš tave mano traumos smulkmenėlės 4u.gif
Atsakyti
#359
Labas 4u.gif
aš gyvaaaaaaa clap.gif
03.04 žalia

labai džiaugiuos , kad dantį ėjau privačiai traukt, o ne į polikliniką, nes buvo žiauriai komplikuotas traukimas...pats rovimas užsitesė iki 50 min, po juo rado didelį uždegimą.....pliusas tas, kad rovė labai jaunas ir fainas specialistas, pastoviai kalbino ir nedavė bijot lotuliukas.gif nors pradžiai klausiau, ar netraukia su pilna narkoze biggrin.gif sako, galim tik tada dar plius 400 eur nes reikia anestozologas išsikviest, tai ir apsigalvojau biggrin.gif gavau antibijotikų dozę ir tikiuosi kad uždegimai susitvarkys, dabar laukia tik "malonioji" dalis - implantas rolleyes.gif

Rasma - na jo, po viso išvardinto sąrašiuko, procedūrų tikrai nėra ko bijot 4u.gif
Atsakyti
#360
QUOTE(braske09 @ 2016 03 05, 08:37)
dabar laukia tik "malonioji" dalis - implantas rolleyes.gif

Ir Tu pamatysi, kad tikrai malonioji be kabučių biggrin.gif Jau implantą įsukt netgi maloniau nei kartais dantį taisyt cool.gif
Rinkčiaus geriau 5 implantus nei 1greitą ir nekomplikuotą danties rovimą smile.gif
Taip kad galima sakyt - baisiausia Tau jau praeityje. O brangiausia - ateityje biggrin.gif
Kainos kainos..implantas "grubiai" 600, o kur dar protezavimas..ajajai. Baigiu apraudot ir pamiršt išlaidas biggrin.gif
Atsakyti