QUOTE(d'esprit @ 2016 03 04, 15:25)
Nori, palinksminsiu?
Iki nėštumo mano kraujo pridavimas atrodydavo taip: seselė ima kraują, aš nusisukus į kitą pusę, o MB striksi aplink su pliušiniu ančiuku "žiūrėk, koks gražus ančiukas, va, matai, tik tu būk gerutė, nealpk"
Dabar jau nebėra to silpnumo, išaugau, matyt
Ir apskritai, aš mieliau nubėgčiau du pusmaratonius per savaitgalį nei visokios procedūros pas gydytojus



Ir apskritai, aš mieliau nubėgčiau du pusmaratonius per savaitgalį nei visokios procedūros pas gydytojus



Mano kraujo tyrimai iki šiol vyksta maždaug taip:
aš ir MB pasiimam po laisvas valandas iš ryto, keliaujam į procedūrinį,aš be abejo nusisukus visa apimta nervinio drebulio kratausi ant kėdės, MB laiko mane už rankos. MB pasakojo, kad nuolatos seselės skundžiasi, kad negali nusitaikyt įdurti, bet bent iš ketvirto karto visad pataiko. Gaiausiai aš po procedūros išbėgu į lauką, MB sumoka, surenka visus daiktus ir išsiaiškina ką reikia daryti toliau ir eina manęs guosti į lauką, nes jau būna prasidėjęs nervinis verkimas.
Finalas visada toks pats: pas mane mėlyna ranka, nes nuo savo judėjimo išsidrąskau visas venas, kurias tik įmanoma, pas MB ant rankų dažnai žaizdos nuo mano nagų paliktų žymių...

O paskutinį kart, kai pas alergologą darė neplanuotą kraujo tyrimą pasodino mane į milžinišką minkštą kėdę, laikė 2 seselės, trečioji ėmė kraują, o aš visa gerklę plėšiau: But I would walk 500 miles, And I would walk 500 more,Just to be the man who walked a thousand miles,To fall down at your door

Taip, kad Braške visi mano kumščiai kuo tvirčiausiai už tave suspausti
