Man irgi įdomu, kaip Rositai sekasi

Seniai buvau užsukus, nespėju, visokie kiti reikalai užima tą "kompiuterinį" laiką. Vis ieškau kokių užsiemimų, žaidmų, kortelių. Spausdinu, klijuoju. Turim veiklos su mergina

Labai žingeidi, visko reikia, viskas įdomu. Nu kaifas, žodžiu, su tokiu vaiku. Tik vakare jau prarandu balsą

Kalbamės, dainuojam, deklamuojam, diskutuojam

Sėjam sėklytes, stebim, kaip auga. "Piešia" daug, ant durų lapas visada pakabintas, tai varo ir varo su kreidelėm. Ir sugalvoja, ką nupiešė - tai vėjas, tai žolė, jūra, debesėliai, lietus. Vaizduotę gerą turi.
Labiausiai vėl su lėlę žaidžia. Taip juokinga stebėti, kaip rūpinasi, mokina. Turim visokių kortelių (gyvūnai, paukščiai, kūno organai, kompozitoriai), tai pasiima, baksnoja lėlės ranką ir pasako, kas kurioj kortelėj. Paguldo į lovą, nueina, palaukia palaukia ir grįžta susirūpinusiu veidu:"Niu kas yja, kas yja, maziukai? Ššš, meije mano, miegok amiai"
Naktį jau geriau miega, sutapo su įdėjimu į miegmaišį. Gal tik sutapo, nes iki to dvi savaites gyvenau kaip zombis ir visgi atpratinau nuo naktinio papo. Buvo labai labai sunku, daug sunkiau, nei rudenį, kai buvo pirmas bandymas, kurį sugadino dantys. Šimtą kart norėjau pasiduot. Dabar nubunda vieną kartą, duodu vandens, soskę ir iki pusės septynių miega toliau. Tada jau prisisotina ir kartais dar įkalbu pamiegot

Bet dažniausiai liepia keltis ir eit pusryčių gamint. "Vijsim kiaušinį, košę, siubytę, paustysim sajotas, daj nojiu mesyyytės, gikių, yzių, avižų..." Nežinau, kur ten į ją sulenda visas dienos maistas...
Žodžiu, ne vaikas, o svajonė

Ir šiaip gera tokia, sukalbama, linksma ir meili. Dar nesusidūriau su drausminimo problemom, bet gal viskas ateityje?

O šiaip varo į sauskelnes, pati valgo tik su šakute ir užmiega tik ant rankų.
Taip ir gyvenam