QUOTE(pasikeitusi @ 2016 03 17, 10:38)
neidomu man. as nieko nenoriu spresti. as noriu pailseti. tik pailseti.
as visiskai nezinau tavo istorijos, bet kokia ji bebutu, net nedrisk taip apie save galvoti ar juolab rasyti, kaip rasei kelis psl atgal... Juk saule kas ryta kyla ir tau, tikiuosi turi sveikas rankas ir kojas, yra bent vienas zmogus siam pasauly, kuris dziaugiasi tavo buvimu, ir tai jau yra visas burys priezasciu gyvent. Man asmeniskai kai budavo labiausiai sunku (mano seimos istorija labai liudna, teko palaidot visus artimiausius zmones) labiausiai padejo ankstyvas kelimasis ir sportas. Atrodo gal kvaila, bet is tikro, prisiverti, atsikeli penkta, vasara net ketvirta, ir eini begt, cerez ne mogu, dantis sukandus. Ir paskui pradeda svieset, tiek lauke svisti, tiek po kokio menesio ir sirdelej. Susidelioja kazkaip viskas.