QUOTE(Iš_Šviesos @ 2016 03 16, 10:51)
Viena karta grozio pavydejom, dabar pavydim meiluzio. Jus pagal save sprendziate? As neisivaizduoju kaip galima pavydeti grozio, kurio net nesi mates ir meiluzio, kuri tikrai lengva rasti.
Aš tai pavydžiu motociklo. Ir apskritai, visur kaip priežastį matomą pavydą, pradedu laikyt durnumo apraiška.
QUOTE(pasikeitusi @ 2016 03 16, 16:04)
durnumas del daug ko. kad neturejau valios nutraukti visko pacioje pradzioje. durnumas del tos pacios empatijos, parodyto svelnumo. na toks mazgotes skystumas uz kuri mometais saves nekenciu. tiesiog slyksciuosi. plius nepakankami seksualiniai gebejimai, nu ir galeciau dar vardint ir vardint visas savo ydas, bet negalima taip. neleidziu sau klimpti i savidestrukcija, nes jau pakankamai ten prabuvau.
Man taip keista, kad tu plaki save, o ne jį. Kartą mane buvo labai apgavęs vienas vyras, kaip kokią mergiūkštę. Tai taip jo nekenčiau, kad galvojau sprogsiu. Ir jam viską išsakiau, koks jis šliužas ir menkysta, atsiprašinėjo, bet neatleidau. Ir staiga man į rankas savaime įplaukė galimybė atsikeršyti. Oh, su kokiu malonumu aš su juo žaidžiau ir išdūrinėjau. Neapykantą jaučiam jam net neadekvačiai ilgai, mano manymu. Ant savęs nepykau, nors ir mano naivumas gerokai prie visko prisidėjo.
P.S. Galit nekalbėt apie tai, kad keršyti žema, kad keršija tik silpni, nes man nesvarbu.
