QUOTE(Nebbiolo @ 2016 03 17, 12:04)
as visiskai nezinau tavo istorijos, bet kokia ji bebutu, net nedrisk taip apie save galvoti ar juolab rasyti, kaip rasei kelis psl atgal... Juk saule kas ryta kyla ir tau, tikiuosi turi sveikas rankas ir kojas, yra bent vienas zmogus siam pasauly, kuris dziaugiasi tavo buvimu, ir tai jau yra visas burys priezasciu gyvent. Man asmeniskai kai budavo labiausiai sunku (mano seimos istorija labai liudna, teko palaidot visus artimiausius zmones) labiausiai padejo ankstyvas kelimasis ir sportas. Atrodo gal kvaila, bet is tikro, prisiverti, atsikeli penkta, vasara net ketvirta, ir eini begt, cerez ne mogu, dantis sukandus. Ir paskui pradeda svieset, tiek lauke svisti, tiek po kokio menesio ir sirdelej. Susidelioja kazkaip viskas.
Na, suicidiniu minciu as neturiu, tad paadetis nera tokia, kad sakykim nebutu prasmes gyvent.
Del seimos istorijos uzjauciu. ir tai kas kita. Tai yra objektyvios priezastys sunkiai isgyventi.
O pas mane tu objektyviu priezasciu tikrai nebuvo. Tai tiesiog kazkoks savidestrukcinis liguistas mechanizmas ir tiek. Kadangi toje priklausomybeje isbuvau ne vienerius metus, tad ir pasekmes nervu sistemai ryskios. Dabar jas ir srebiu. Ir taip. tas tiesa. pastebejau, kad tam tikri dalykai cerez nemogu padeda.