Sielos negalavimai. Depresija

is kur tas suo?be seimininko? koja pilva ranka? o siaube. ar cia prieglaudiniai? skamba klaikiai. varyk nuo pasiutliges skiepytis. man pora kart ikande sunys nestipriai yra. baime svetimiems sunims baisine instinktiska turiu. ir aiuntu ant tu kurie sako kad nekaaaanda. tik loja. man dzin. laikykites prie saves sunis.
Night-uzuojauta. tu pergyveni xel mirusiu, bet pati uzsimeni apie mirti ir beprasmybe gyventi. tai lyg ir ramiau turetu buti galvoti kad nebereikia jiems kenteti gyvenimo. o del galvojimo kaip ten-gelbsti galvoimas kad po mirties viskas. kodel kazkas turetu kazkur prisikelti ir toliau guventi. nu salota kokia suvalgom ir ka- neprisikelia gi ji. man subku ta kuniska prisikelima suvokti. suvokiu taip kaip gyvenima musu montyse to zmogaus. arba toesiog perejima energijos kitur. nu paseri kirmina, tas kirminas tampa kokio paukscio maistu na taip is mirusio naidos gauna visa gamta.

O dieve meja, eik pas gydytoja tik

Prieglaudos,be jokio ispejimo,tai nespejau atsitraukt,o kt savanore sulaikyt jo nespejo.bet gryzus namo apsiziurejau,isvaliau su peroksidu,tai neatrodo lb baisiai.
As nebijau sunu,bet ten yra 2 tokie nuo kuriu laikaus atstumo.tai cia vienas is tu...
Lauke toks fainas oras,pavasaris.

Esu suvalgius 4 tabl. (neiškart), tuo metu, kai su miegu buvo prastai. Nelabai jis manęs tada migdė, bet lyg geriau, nei nieko.

Psichas tai čia pasichiatras, ar kas? Aš esu buvus pas keletą, bet tai nžn pagal ką nuspręst geras - blogas. Man jie visi daugmaž vienodi.


Džiugesys nei turėtų, nei neturėtų būt. Kristus verkė mirus Lozoriui. Tai žmogiška. Iš krikščioniškos pusės gyvenimas kūno mirtimi nesibaigia, todėl po mirties gali būti tiek geriau, tiek blogiau. Priklauso nuo pridarytų griekių ar geradarysčių, apie kurias kartais žino tik Dievas ir pats žmogus.
O kad reikia siekti kančios, kad krikščionybė yra kančios religija, - visiška nesąmonė. Kaip tik moko nebijoti kančios, nes jos vis tiek visų gyvenime yra daug.
Man išvis paskaičius katekizmą viskas logiška, bet, kaip ir pati rašei - gal apie tai ir yra tikėjimas. Vienam taip, kitam kitaip. Vienas tiki tuo, kitas anuo.

Tai suprantu, kad čia mano bėda gedėjimas dėl mirusių, ne jų.



Matai, tame ir esmė, kad tikiu, kad po mirties gyvenimas tęsias kažkokioj anapusybėj. Kadais suklusau, kai vienas draugelis tuometinis sakė - visata milžiniška, o žmogus įsivaizduoja esąs kažin kas. Išties, mes tik kosmoso dulkės. Ir su psichologe apie tai daug kalbėjau. Na vis tiek ir toliau atrodo, kad ne tai, kad tikiu, o, galima sakyt, žinau, kad su gyvenimu Žemėj skausmas nebūtinai baigias, kaip ir džiaugsmas.
Tas mano šaukimasis mirties, tėra lygu šaukimuisi kančių pabaigai. Suprantu, kad jei jau egzistuoju (kartais man dėl to būna tokie vidiniai pykčio priepuoliai, kad KOKIO VELNIO?! KAIP JIE NEPAGALVOJO PRIEŠ DARYDAMI!!), ta egzistencija nebedings. Todėl tas šaukimasis beprasmis. Beviltiška. Per vėlu.

Ne jie, o TAS. Jie cia tik irankis, gi.

Norejau paklaust, kam kristus budamas zemej melsdavosi? (tevui? bet jeigu jis yra tas pats. Ar jis tik per velykas juo tapo, o iki tol buvo tik zmogus.)

JIE turėjo laisvą valią tavo žiniai.

Dėl maldų - jau kalbėjom apie tai, pamenu.
Pasikartosiu, kad taip, buvo Dievas. Tik prisikėlimu tą įrodė. Velykas šventė ir pagonys (pirma pilnatis po pavasario lygiadienio), ir judėjai (pažymėti išėjimui iš Egipto nelaisvės).
Meldimasis reiškė sutarimą su Tėvu ir kad būdamas žmogumi nenaudojo dieviškų galių. IR tam, kad būtų pavyzdys kiek ŽMOGUS gali ištverti.
Kiek aš suprantu, kai kurios NT vietos leidžia manyti, kad, kadangi Sūnus yra Tėvo kūrinys, Tėvas vis tik `viršesnis`: "Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas”. - Iš Morkaus evangelijos.
Dėl to, kad nėra motinos, kaip, pamenu, rašei kadaise - tai juk dieviška trejybė. "Panašiai kaip šeima" visokie katechetai apibūdina tam, kad žmonėms būtų paprasčiau suvokiama ta Trejybė. Be to, jei taip fantazuot, lt kalboje Šventoji Dvasia yra moteriškos giminės.

Pripažįstu, kad tai galima išvartyt ir kitaip. Bet su bažnyčios katekizme man viskas logiška ir aišku. Gal teologai kažkaip aiškiau paaiškintų tavo tą klausimą.

P.s. Nemanykite, kad neįžvelgiu pašaipos kibirkšties. Bet aš tokiame levelyje, kad man dzindzilin. Nu tikiu aš. Tuo, o ne kitkuo. Ir ką jūs man padarysit? Lyg ir nebrunku niekam tikėt. Ir visai suprantu tikinčius Mahometu, Perkūnu, Buda ar dar kuo. Esu tos populiariosios nuomonės, kad netikinčių žmonių nėra. Netikėjimas kažkuo irgi yra tikėjimas. Be to prietarai, horoskopai, burtai, etc. Ar čia netikėjimas KAŽKUO?
Be to, net pripažįstu, jei būčiau gimus ir gyvenčiau kituose kraštuose, gal būčiau, pvz., budistė. Dėl to sutaria, berods, kone visų didžiųjų religijų hierarchai. Nes tiesiog čia tas pat, kas mūsų kraštuose įprasta valgyti su įrankiais ir nešioti liemenėlę, o kitur yra kitaip.

Plę, kam aš čia tiek rašinėju?

Jokios pasaipos.
Veliau gal.

Jaučiu tokį... Kaip čia pasakyt... "Dundukai, vargšiukai, asiliukai eikit pas savo dZievulį keliais pavaikščiot".
Kažin, ar gali būt kitaip vystant dialogą tarp netikinčio ir tikinčio. Juk elementariai netikinčiam turėtų atrodyt kvaila. Kažkokią knygą db lietuviškai išleido "Rutulys ir kryžius" ta tema. Bet aš gal apsiesiu neskaičius.
Reiks ir šian nuvaryt į vakarines mišias. Kad jūs žinotumėt, kaip ten jaučiuos savo vietoj... Užsimerkiu, klausaus būna ir aplink tokia ramuma. Žmonės visai netrikdo, kai jie nepažįstami. Jei nėr kur prisėst, sėdu ant grindų, atsiremiu ir kontempliuoju ką man reik užsimerkus. Žinau, kad bobutės sužiūra, bet man dzin.

Taip tikrai turiningai praleidau atostogas. Seniai taip nebuvau atsipalaidavus. Ir dėl dėdės gerai, kad turėjau galimybę atsisveikint. Kad ir kaip dabar gaila ir ilgu.

Imu myžti į batą, kad ryt į darbą. Durna, grynai. Lyg ir nėr ko myžti objektyviai mąstant.
Papildyta:
Mėja, kaip tu po to sukandžiojimo? Jei kokios pagElbos reiktų, sakyk.
Sapnavau, kad iš kažkur gavau pan. šunį, kaip tavo. Ir kad vežiaus pas mamą jį ir katinĘ. Po to turėjau parsivežt į Wilno autobusu abu. Mama sakė važiuok iš čia su tais padarais. O aš bijojau, nu kaip aš dabar su jais abiem autobusu, dar tarpmiestiniu... Išmes mane, ką aš darysiu...

As tai suprantu tave.pati taip jauciuos prieglaudoj tarp sunu,atsipalaiduoju.nu neskaitant vakarykscio ivykio...

[quote=mylimuke!,2016 03 27, 09:31]
Geras - kažkiek subjektyvu. Man patiko Jolanta Skrebienė, Antakalnio pkc dirba. Bet ji tokia gal smarkoka biškį.
Aš šiandien atsikėliau 5 val naujuoju laiku, sutikau saulėtekį miške ir dar 3 val gamtoje - kažkokia pasaka
[/quote]
as ne is Vilniaus.man privataus gal reiktu.
Kaip fantastiskai skamba

Psichas tai čia pasichiatras, ar kas? .


[/quote]
Psichiatras

vakar darbe buvo neeilinis ivykis,ismuse mane is veziu visiskai.man tik to ir truko...\
neblaiviam asmeniui nepardavus alkoholio kilo konfliktas,ko pasekoje uzdaromos durys ir iskvieciama policija.
Jis issitraukia ginkla ir pradeda juo dauzyti duris.Gerai,kad durys atsidare,nes ginklas butu buves nukreiptas turbut i mus.
Policija,kriminalistai,parodymai
Drebejau visas 4 val kol gavom zinia,kad jis sulaikytas

siaubas...kaip baisu

tai tavo dar ir darbas visas pilnas stresu
kas cia per savaitgalis?meja suo sukandziojo ,pas jus psichas durnavojo