QUOTE(cremaster @ 2016 04 02, 16:01)
pms - vakaru kulturos sindromas, siaip realiai neegzistuojantis. jeigu pabandytum sekti savo nuotaikas ir pms "simptomus", pamatytum, kad jie pasireiskia nepriklausomai nuo tavo ciklo dienos.
Ai nu cia banalu, bet fiziologiskai tie ciklai yra, ir kadangi hormonai susije ir su emocijom, jauciasi ir jausmiskai tas sindromas. Be to matyt skirtingo stiprumo tas veikimas kiekvienai. Man ir visi skausmai, ir migrena, ir asaros upeliais del menkniekiu, ir tikrai nelaukiu prie kalendoriaus, pamirstu ir vis tiek buna. Nu bet mane ir pilnatis veikia:) o tie xixi xaxa man pmsas, cia is kitos operos. Ne visos sureiksmina ar nusisneka net ir jausdamosis blogai.
Kita vertus, kai esi feministe, irgi gali isikalbet kad jokiu sindromu ir moterisku dalyku nejauciu. Nu ir is tikruju nejauti.
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2016 04 01, 22:46)
Sakau, kad stebiuosi, kaip skirtingai pasireiškia panašios bėdos. Man ir filmas reikštų triukšmą, jau nekalbu, kad tada, kai labai slegia, ar labai neramu, tiesiog neįmanoma, kad man filmas rūpėtų. Ką ten filmas, į lauką išeit reik jėgų turėt ir pastangų bele kiek įdėt.
Skirtingai. As pvz kai blogai, negaliu nieko gyvo, kur reikia apziurinet, tarp zmoniu but, nerupi parodos, teatrai, zmones. O kinas kazkaip ramina ir nukreipia demesi. Galiu kad ir kasdien vaiksciot viena, trunyt ten ir spoksot i ekrana. Tik aisku jei nelievi filmai.
