ypac juokingi tie pasiklegejimai darbe "uiui siandien ryte paverkiau, o dabar juokiuos, hihi man gi pms", "xixi as tai valgau nesustodama, tuoj bus mano dienos". (>:vemiu)
Norėjau anksčiau jau pagirt mylimukės avatarą. Tai giriu db. Toks jėė. Tik 1 detalė trikdo - nuogų papų/apskritai nuogumo demonstravimas. Man tai toks atrodo pisamos mėsos turgus. Žinau, kad nesupyks už nuomonę.
Noriu žibučių. Nžn kas užėjo. Šiek tiek užmušiau nerimą traleliuškėm. Vis patikiu, kad jau viskas man pakankamai gerai. Nerimo dienos bėgy visad būna, bet gi žmogiška. Jis man neatrodo neadekvatus. Gi žmonės jaučia ne tik gerus pojūčius, gyvenimas toks. Ir tik taukšt per galvą.... Tokia trapi ta riba nuo žibučių iki juodžiausios duobės. Ačiū Dievui dar pasivelku. Ačiū Dievui...
Išsivoliot tuose šilelio šlaituose. Tik reik rast, kur dvikojų nėr. Pageidaučiau arti miesto/mieste. Mane dabar taip traukia. Pasimerkčiau viskio stiklinėj tų žibučių.
Abstinencija taip. Buvo ne kartą man. Buvo ir visai ne kažką. Bet kad ir mest nereikėjo tada man.
Mėn. Po to ėmiau vėl vartot. Abstinencija, matyt, buvo sumišus su apskritai atkryčiu. Nors tie patys man yra buvę ir risperidoną metus. Pamenu, kad užeidavo dvoko bangos (žinodavau, kad netikros) ir tokie labai nemalonūs kaip persislinkimai smegenyse (nemoku nupasakot to jausmo). Daugiau nemenu, bet lomkių aš turėjus kaip reikiant nuo kai kurių.
Beje, tą patį venlafaxiną metus kartą buvo taip, kaip aprašiau, o kitąkart beveik nieko.