Laba diena su kava, šiandien nuotaika gera
QUOTE(dontstop @ 2016 05 20, 11:05)
Aš po apsilankymų pas mamą visada priaugu daug
Aš jau savaitę sėdžiu pas mamą, ir dar savaitę sėdėsiu, tai sutinku, labai labai sunku laikytis
Sportas man ne draugas visą gyvenimą, mokykloj būdavo didžiausia kančia, universitete džiaugiausi, kad tik pirmam kurse, sukandus dantis sportuodavau. Aš esu tikrai ne stipri, ir jėgos neturiu, vargindavo mane tie bėgiojimai, susilenkimai, išsitiesimai, kamuoliukų mėtymai, dar ir dabar va rašydama bjauriuosi. Ir motyvacijos trūksta šiam reikalui. Va joga ir tas Tibetas kaip ir patiko, ten nesuprakaituoju, neišraudonuoju, nepadūstu, labiau tampausi, bet esmė tokia, kad praleidau vieną dieną ir viskas, nebegalėjau sugrįžt.. Žodžiu esu tinginių tinginė sportui.
Nors 7 metus lankiau šokių mokyklą
Darau sau prielaidą, kad tikriausiai man reikia įsipareigojimo. Va namie niekas netrukdo nesportuot, tai ir nesportuoju, o kai reikia kažkur eiti, su kitais sportuoti, tai jau visai įdomu. Matyt reikėtų man į sporto klubą ar kokius šokius vėl užsirašyt, tada būtų paskata, įtraukta į dienotvarkę ir einu, o čia dabar kai prisimenu pasilankstau, kai tingiu, nesilankstau, tai ir gaunasi, kad tingiu visada